|
PARAŠTĖS |
Apie vamzdžius
Vladas Urbanavičius. „Krantinės arka“ P. Romančiko (ELTA) nuotrauka iš VEKS'o archyvo Aną savaitę užšalo mano vamzdis. Tiksliau - ne vamzdis, o juo tekantis vanduo. Kaip visada, paskambinau „Senamiesčio ūkiui“, kaip visada, man atsakė, kad ne mano vienos vamzdis užšalo, taigi teks palaukti, ir, kaip visada, paaiškino, kad visame senamiestyje užšąla, todėl protingesni žmonės visą žiemą be perstojo leidžia vandenį. Po pietų atėjo du vyrukai, užlipę į palėpę ištirpdė ledus, o paskui pamokė, kaip atsukti vandens srovelę, kad nesisuktų skaitiklis. Ir jis nesisuka!
Bet man vis tiek neramu, nes vis dar prisimenu, kaip 2006 metais teko ištisas dvi savaites gyventi be vandens, laukiant, kol jį atšildys. Todėl pamažu pradėjau gyventi naktimis. Dieną vamzdžiu vandenį tekina kaimynai, maždaug nuo vidurnakčio pradedu aš: išsiverdu arbatos, atsigeriu vandens, ką nors rašau, paskui einu praustis, kokią trečią valandą nustatau tą paslaptingai nieko nesukančią srovelę ir paleidžiu indaplovę. Tada einu miegoti, o pusę penkių jau keliasi...
|
|
|
Susiję numerio straipsniai
Kiti susiję straipsniai
Raktažodžiai
|
|
|
© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos. Leidėjas: VšĮ "Meno dienos", Maironio g. 6, LT-01124 Vilnius. Tel. +370 52613039, fax. 370 52611926
Sprendimas UAB "Fresh media"
|