Tarp eksponatų labiausiai akį rėžė trikampių ir kubų kiekybė. Buvo ir didelis juodas graikiškasis kryžius, autoriaus aiškinamajame rašte vadinamas pliusu: „Pliuso simbolika: pozityvu, modernu, racionalu.“ Kito paminklo makete į dangų kilo trys tikri dangoraižiai - stačiakampiai agresyvūs akmens ir stiklo stulpai. Jų autorius ir čia įžiūrėjo pozityvumą ir netgi ryšį su broliais Vileišiais, o atgrasiuosius stulpus pats meiliai vadino „objektais“ ir „kolonomis“: „Paminklo broliams Vileišiams kompozicija kuriama iš trijų vertikalių objektų. Segmentuotos iš skirtingo akmens sluoksnių bei stiklo segmentų sudėtos kolonos perteikiančios brolių nuopelnų, patirčių, gabumų sluoksniai, sudėtivienas ant kito, kaip knygų stulpai, žymintys padarytus darbus Lietuvai ir jos žmonėms. Šviesus akmuo - solidumo, nuoširdumo, svarumo simbolis. [...] Raudoni granito intarpai atspindi brolių individualumą, naudojami saikingai, paviršius poliruotas, juose iškalti brolių Vileišių vardai - Jonas, Petras, Antanas. Stiklo segmentai - šviesaus mąstymo, kristaliniai intarpai, gaudydami saulės spindulius pagyvina kompoziciją. Sluoksnių persipynimas [-] tarsi suderintas įvairių charakterio savybių, gabumų sąskambis, visose kolonose skirtingas. Spalvinė trijų objektų sąsaja, kaip nuoroda, kad šios iškilios asmenybės [-] broliai, turintys didelį tarpusavio ryšį.“ Visa kita dar galima būtų suprasti, bet argi knygas kas krauna į stulpus?

Projektuose kaip visada neapsieita ir be gyvatės motyvo. Gal norėta atvaizduoti žaltį, bet kadangi geltonų dėmelių ties ausimis nesimatė, tai sunku buvo nustatyti šio roplio rūšį. Viename makete iš akmenų krūvos stiepėsi trys slibino galvos, o snukių vietoje styrojo po verpstę. Bet aiškinamasis raštas visas prasmes sustatė į vietas: „Tris brolius įprasminanti simbolika: verpstės, simbolizuojančios Vileišius, vilnos verpalai, simbolizuojantys šių asmenybių nuveiktus, nudirbtus darbus.“ O kitas autorius puikiai susiejo gyvatės ir (kažkodėl šiandien labai aktualų) kubo motyvą trims susipynusioms gyvatėms ant galvų užmaudamas po didelį kubą. Tas gyvates kažkodėl vadino „medžiu“, kubus - to medžio „šakose subrandintais vaisiais“, o visą kompoziciją - patriotizmo simboliu: „Paminklas trims broliams Vileišiams, nusipelniusiems jų vardo įamžinimo skulptūroje, turi atspindėti jų patriotizmą, nuopelnus Lietuvai, bei jų bendradarbiavimą tarpusavyje to siekiant.“

Buvo siūloma ir žmonių galvų, bet jos atrodė tarsi pamautos džiūti. Ne kartą pasikartojo ir toks būdingas mūsų tautai užstalės motyvas: „Susimetam ant trijų?“ - ne vienoje skulptūrinėje kompozicijoje sėdi trise už stalo. Bet labiausiai bendroje konkursinių projektų ekspozicijoje dėmesį patraukė paminklas „Brolių aikštė“ (gal kad didžiausias). Jame pavaizduoti labai stipriai apsikabinę trys pagyvenę vyriškiai be kojų, bet „važiuojantys“ triračiu, kurio du užpakaliniai ratai iš tiesų yra stulpai, tvirtai įkasti į žemę taip, kad tas triratis nė iš vietos negalėtų pajudėti. („Savo forma paminklas energetiškai judantis į priekį.“) Be to, kuo gi broliai pedalus mintų? Aiškinamasis raštas paslaugiai paaiškino visai ką kita: „Visi ratai, kaip ir priekinis, baltiško prado:saulės, šviesos, tikėjimo, laiko tėkmės ratai.“ Žinoma, baltai juk ratą ir išrado, kaip jis gali būti ne baltiško prado? Tuo tarpu „paminklo viršutinė brolių Vileišių pusfigūrių dalis būtų bronzinė ažūrinė, dienos metu iš apačios šviestų savo piešiniu dangaus fone, o naktį šis raiškus piešinys pats šviestų visiems iš toli, tuo pačiu apšviesdamas ir paminklo apačią.

Biustinė paminklo dalis - ažūrinė, šlifuota, vietomis poliruota, turinti asociaciją ir į varpą.“ (?) Be abejo, juk „šis paminklas liečia ir pasąmonę, turi vaizdinių į praeitį (dalinai retro stilius), fantazijų į ateities vizijas bei į Trejybės dievišką pradą... Šiuo darbu norime paklausti: Kokį pasirinkome kelią konstruktyviems darbams Tėvynei? Todėl su jėga ir meile, net pasąmonėje malonybiškai, už nuopelnus brolius Vileišius mes mylime.“ Viskas aišku. Mylime. Neaišku liko tik viena: kodėl projekto stende ši beveik 7 metrų aukščio skulptūra pavaizduota ir tiesiai iš viršaus (trys kiaušiniai)? Mes juk jos iš ten niekada nepamatysime...

Negana to, iš kito aiškinamojo rašto paaiškėjo sena tiesa, kad „sukimasis ir grįžimas į pradinį tašką - pamatinės tautos vertybės“.

Terminą künstlerscheisse vartojo vokiečių tapytojas Gerhardas Richteris, kalbėdamas apie kitų menininkų tauškalus, ir nors šios atskiros meno rūšies, išreikštos teksto forma, lietuviška atmaina labai savita - tiksliau, itin menkai teišvystyta, ji vis tiek įneša savo indėlį į meno sklaidos procesą.

Atsiliepimų knygoje vienas (iš nedaugelio) suinteresuotas pilietis arba meno žinovas apie pasiūlytus projektus atsiliepė taip: „Bendrai nei vienas projektas nepaliko teigiamo - tikėtosi įspūdžio. Vileišiai daug daugiau yra atlikę ir pasiekę bei pasiaukoję, [negu] kas čia yra atvaizduota.“ O atvaizduota juk nemažai... Ką daryti?

Paulina Pukytė

*  *  *

„7 meno dienos“ Nr.23 (852), 2009-06-12