Taip jau atsitiko, kad filmai bus rodomi beveik tuo metu, kai Vengrija minės 1956-aisiais spalio pabaigoje - lapkričio pradžioje Budapešte įvykusio ir žiauriai numalšinto sukilimo prieš sovietus metines. Tragiškų 1956 m. įvykių atgarsiai nuolat skamba ir vengrų filmuose, ir jų kūrėjų likimuose. Į programą įtraukti keli „ARTscape“ pristatomos filmų programos režisieriai yra būtent 1956-ųjų kartos kūrėjai.

Pirmasis filmas bus parodytas spalio 31 d. 15 val. - Károly Makko „Meilė“ („Szerelem“, 1971 m.). Makkas - ne tik vienas geriausių Vengrijos pokario režisierių, jo filmuose perteikta komunizmo režimo aukų patirtis Rytų Europoje. „Meilė“ sulaukė ypatingo dėmesio Kanuose ir buvo apdovanota žiuri prizu.

Nors „Meilė“ tiesiogiai ir nekalba apie 1956-ųjų įvykius ir jų pasekmes, filmas neatsiejamas nuo jų konteksto. Filmo pagrindas - dvi vieno didžiausių XX a. vengrų rašytojo Tiboro Déry novelės „Meilė“ bei „Dvi moterys“. Pagrindinės filmo herojės motina ir marti (Lili Darvas ir Mari Törõcsik) laukia sūnaus bei vyro. (Herojų prototipai - Déry motina ir žmona.) Žmona žino, kad vyras sėdi kalėjime, bet sergančiai jo motinai skaito neva jo rašytus laiškus iš Amerikos. Laiškai taip pat neišgalvoti, parašyti rašytojo žmonos. Didžioji pasakojimo dalis - motinos prisiminimai, kuriuos nuostabiai perteikia montažas, sustingęs senų nuotraukų kadrais.

Lapkričio 1 d. 15 val. bus parodytas kitas Károly Makko filmas „Ilgas savaitgalis tarp Budos ir Pešto“ („Egy hét Pesten és Budán“, 2003). Nors režisierius teigia, kad šis filmas ir „Meilė“ yra skirtingos istorijos, neįmanoma jų nesieti. Filmo herojai - pagrindiniai „Meilės“ personažai (nors šįkart jų vardai kitokie), susitikę po beveik penkiasdešimties metų. Pasirodo, juos sieja bendra praeitis - duktė, bendri išgyvenimai ir meilė.

Lapkričio 2 d. 15 val. bus parodytas vienas naujausių kito garsaus vengrų režisieriaus Istváno Szábo filmas „Giminaičiai“ („Rokonok“, 2006). Szábo tarptautinio pripažinimo susilaukė po „Oskaru“ apdovanoto filmo „Mefistas“ („Mephisto“, 1981). „Giminaičiai“ - tai juodo humoro, nestokojanti grotesko Zsigmundo Moriczo romano ekranizacija apie jauną idealistą, kuris įtraukiamas į korupcijos liūną. Provincialios šalies gyventojams naujas generalinis prokuroras atrodo tiesiog nuostabus - jis kupinas idealizmo ir nori kovoti su korupcija, tačiau valdantiesiems tėra marionetė...

Szábo taikliai rodo ydingą visuomenę, kurioje viskas turi savo kainą ir nieko nėra nemokamo. Miestelio mero vaidmenį sukūrė lietuviams gerai žinomas rusų aktorius Olegas Tabakovas.

Jaunesnei ir stipresnių nervų auditorijai skirtas filmas bus parodytas lapkričio 3 d. 17 val. Benedeko Fliegaufo filmas „Dileris“ („Dealer“, 2004), pasakoja vienos narkotikų prekeivio dienos istoriją, kuri toli gražu neprimena holivudiškųjų „erelių“, mojuojančių ginklais ir kumščiais. „Dileryje“ pasakojama ne tiek apie narkomanų visuomenę, kiek apie asmeninę tragediją, svarstoma, ar patys galime paveikti savo likimą.

Paskutinis programos filmas (lapkričio 5 d. 17 val.) - Árpádo Sopsitso juosta „Apleistieji“ („Torzók“, 2001). Šis režisierius, būdamas vaikas, patyrė Vengrijos sukilimo pasekmes, tad filmas iš dalies remiasi jo paties asmeniniais išgyvenimais. Istorija nukelia į 7-ąjį dešimtmetį, berniukų internatą, kuriame atsiduria ir pagrindinis veikėjas - aštuonerių Aronas. Internato pasaulis - tai tuometinės Vengrijos mikrokosmas, kuriame gausu žiaurumo, išdavysčių, net savižudybių ir nežinios, kaip su visu tuo susitaikyti.

Parengė Santa Lingevičiūtė

*  *  *

„7 meno dienos“ Nr.39 (868), 2009-10-30