Kvarteto nariai Saulius S. Lipčius, Sergejus Krinicinas, Chrisas Ruebensas (Belgija) ir Zigmas Čepulėnas yra ne tik puikūs solistai, bet ir pedagogai, o nuo 2009 m. - ir naujo gitaros muzikai skirto festivalio organizatoriai. Pirmas festivalio koncertas įvyko praėjusių metų vasarą, kai grojo vokiečių duetas „Amadeus Guitar Duo“, rudenį koncertavo kolektyvas iš Belgijos „Luz de Luna“, o šių metų vasario 3 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje išgirdome duetą iš Italijos „Bandini Chiacchiaretta Duo“. Apie naujai gimusio festivalio veidą ir tolesnius kūrybinius Baltijos gitarų kvarteto planus kalbamės su kvarteto nariu, muzikantu ir pedagogu Sauliumi S. Lipčiumi.

Papasakokite plačiau apie Baltijos gitarų festivalį. Kokia pagrindinė šio festivalio idėja, ar yra konkreti tematika?

Mintis Lietuvoje rengti klasikinės gitaros festivalį mūsų kvartetui kirbėjo jau senokai. Turbūt nuo tada, kai patys pradėjome aktyviai koncertuoti užsienio festivaliuose ir savo akimis išvydome aktyvų gitaros muzikos gyvenimą. Po tokių įspūdžių dažnas Lietuvoje vykstantis renginys nesukeldavo didesnių emocijų, o kartais net ir nuvildavo. Norėjome, kad nuostabūs ir neužmirštami klasikinės gitaros renginiai būtų ne kartkartėmis blykstelintys pavieniai pasirodymai, o pastovūs, tradiciniai gitaristų ir publikos susitikimai. Džiaugiamės, kad praėjusiais 2009 metais pradėjome įgyvendinti šią idėją, o 2010-uosius pavyko pradėti įspūdingu koncertu pilnoje Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje.

Mūsų festivalis konkrečios tematikos, bent kol kas, neturi. Tačiau pagrindinė ašis, aplink kurią sukasi koncertų organizavimas, yra atlikėjai, kurių pasirodymo menine kokybe mūsų kvartetas neabejoja. Taigi kiekvienas festivalio koncertas tampa įsimintinas ir unikalus.

Tai pirmas toks festivalis. Kuo jis ypatingas, kodėl reikalingas Lietuvai?

Nors festivalį rengti pradėjome 2009 metų viduryje, nusprendėme, kad sezonus skaičiuosime nuo metų pradžios, o įspūdingiausias atidaromasis koncertas, kaip ir šiais metais, vyks metų pradžioje Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje. Baltijos gitarų festivalio 2010 svečius preliminariai jau žinome, taigi visi keturi šiais metais vyksiantys koncertai turėtų nustebinti ir pamaloninti klasikinės gitaros muzikos gerbėjus. Kitas koncertas vyks balandžio 9 d. Vilniaus rotušėje, čia koncertuos viena ryškiausių jaunosios kartos gitarisčių - Irina Kulikova. Tai pirmas solo gitaros koncertas mūsų festivalyje, taigi klausytojų laukia nauji įspūdžiai.

Mūsų rengiamas festivalis ypatingas tuo, kad pasirinktas formatas - keturi koncertai per metus, kiekvieną metų ketvirtį - turėtų užpildyti gitaros gerbėjų kalendorių puikiais koncertais ištisus metus. Tokiu atveju nereikia laukti, pavyzdžiui, vasaros ar kito metų laiko, per septynias dienas išklausyti 6 koncertus, o vėliau vėl laukti ištisus metus. O kadangi koncertų sąlyginai nedaug - 4 per metus, rengdami kiekvieną jų galime skirti visą savo dėmesį tiek publikai, tiek patiems atlikėjams, kurti geras sąlygas muzikavimui, daryti pasirodymus įsimintinus.

Lietuvai šis festivalis būtinas dėl to, jog čia klasikinės gitaros tradicijos yra dar tik brendimo stadijoje. Jas formuoti reikalingas aktyvus ir aukšto lygio koncertinis gyvenimas. Kartais po gitaros koncertų būna pikta, kai matome, kad abejotino lygio gitaristai paperka dar neišprususią publiką pigiais, meninės vertės neturinčiais triukais, o ši sutinka juos didelėmis ovacijomis. Nenuostabu, jog vėliau kitų, gilias tradicijas turinčių instrumentų atstovai į gitarą žiūri su šypsena. Tikimės, ilgainiui šis festivalis padės kilstelėti klasikinės gitaros kartelę Lietuvoje.

Tai tarptautinis festivalis. Pavadinimas tarsi įpareigoja: Baltijos gitarų festivalis, bet panašu, kad festivalio svečiai ne vien iš Baltijos šalių. Kodėl pasirinktas toks pavadinimas?

Dėl pavadinimo, pamenu, tekdavo neretai išgirsti klausimų ir mūsų kvartetui. Nenuostabu, kad įkūrus ansamblį, o kai kuriems jo nariams vis dar studijuojant Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, daug kam kildavo abejonė dėl tokio ambicingo pavadinimo. Tačiau vos prabėgus keleriems metams, kvartetui ėmus aktyviai koncertuoti užsienyje, mūsų ansamblis netrukus imtas pristatinėti kaip lyderiaujantis gitarų ansamblis Baltijos šalyse, ir panašių klausimų nebeliko. Manau ir tikiuosi, kad panaši situacija bus ir su festivaliu, nes mes jau turime patirtį, kaip ambicingą, o kartu ir labai įpareigojantį pavadinimą derinti su daromais darbais.

Ar su festivalyje koncertuojančiais muzikantais teko susipažinti ir juos išgirsti gyvai prieš organizuojant festivalį? Kur ir kaip atradote šių metų pirmo festivalio koncerto atlikėjus Giampaolo Bandini (gitara) ir Cesare Chiacchiaretta (bandonija)?

Iki šiol pristatytus atlikėjus esame sutikę per užsienio gastroles, daugelio koncertus girdėjome patys ir atlikimo kokybe įsitikinome asmeniškai. Dėl to žinojome, kad publikos nenuvilsime. Tarkim, Giampaolo Bandini ir Cesare Chiacchiaretta koncertą užsienio festivaliuose esame girdėję net du kartus. Abu kartus likome sužavėti, dėl to net neabejojome, kad Vilniuje jie vėl pristatys puikią programą.

O asmeninis kontaktas mums išties padeda, nes daug lengviau atlikėją pasikviesti į naują šalį, jei jis žino, pas ką važiuoja. Kadangi mūsų kvartetas klasikinės gitaros pasaulyje jau turi šiokį tokį vardą, mus džiugina, kad užsienio žvaigždės palaiko mūsų ryžtą užsiimti tokia nelengva veikla ir rengti aukšto lygio gitaros festivalį Lietuvoje. Toks palaikymas dažnai leidžia susitarti su atlikėjais, kurie šiaip mums būtų neįperkami net ir surenkant pilnas didžiąsias sales.

Kas bendra visiems festivalio koncertams? Kokių kompozitorių kūrinius išgirsime?

Kol kas atlikėjams konkrečių reikalavimų dėl programų nekeliame. Dažniausiai prašome, kad jie atvyktų su, jų nuomone, geriausiai parengta programa ir patys prisistatytų Lietuvos publikai. Jei kada nors tuos pačius atlikėjus kviesime antrą kartą, žinoma, programą derinsime, kad publika išvystų dar vieną unikalų pasirodymą. Idėjų dėl tam tikrų kompozitorių ar tam tikrų festivalio bruožų turime, bet apie tai dar ankstoka kalbėti. Šiuo metu pagrindas, vienijantis festivalio koncertus, yra klasikinė gitara. Tačiau nežadame būti vienpusiški ir pristatyti vien ją. Jau 2009 metų sezone pristatėme trio iš Belgijos „Luz de Luna“, klasikinę gitarą ir klasikinę muziką derinantį su world music ir džiazo elementais. Be to, šį trio sudarė du gitaristai ir perkusininkas. Šio sezono atidarymo koncertą praplėtėme tokiu nuostabiu instrumentu kaip bandonija. Tą įvairovę, besisukančią aplink klasikinę gitarą, stengsimės išlaikyti ir ateityje. Mūsų tikslas - nuolatiniams klausytojams, besilankantiems mūsų festivalio koncertuose keturis kartus per metus, klasikinę gitarą pristatyti vis kitaip.

Festivalį organizuoja Baltijos gitarų kvartetas. Ar tai reiškia, kad kvartetas plečia savo veiklą, o gal ketina pats mažiau koncertuoti?

Visi mūsų kvarteto nariai ne tik koncertuoja, bet dar yra pedagogai ir savo instrumento patriotai. Mus vienija bendra svajonė kiek įmanoma prisidėti prie klasikinės gitaros tradicijų formavimo ir plėtojimo ne tik savo koncertine veikla, bet ir savo mokiniams, kolegoms, publikai pristatant užsienio žvaigždžių pasirodymus, kuriais patys gėrimės gastrolėse. Nemanau, kad dėl to nukentės mūsų koncertinė veikla. Veikiau taip pasisemsime įkvėpimo.

Kokie Baltijos gitarų kvarteto planai šiais metais? Kur keliausite artimiausiu metu?

Šiais metais svajojame išleisti naują kompaktinę plokštelę, ji bus antra iš serijos „...with guitar“ („su gitara“). Kaip pamenate, pirmoji buvo „Dancing with guitar“, o ši - „Singing with guitar“. Kaip tik šiuo metu aktyviai dėliojame programą, visi kvarteto nariai daro kūrinių aranžuotes, kad kompaktinėje plokštelėje skambėtų daug unikalios gitarų muzikos kvartetams. Tačiau šio disko sėkmė priklausys nuo to, ar atsiras rėmėjų, galinčių padėti įgyvendinti šį projektą. O artimiausios gastrolės numatytos Kovo 11-osios proga Kopenhagoje.

Koks bus naujojo albumo veidas? Į kokius kompozitorius, muzikos stilistikas šiais metais orientuositės? Kuria linkme plečiate savo programą?

Naujame albume „Singing with guitar“ skambės muzika, vienaip ar kitaip susijusi su dainavimu. Stengsimės aprėpti kuo daugiau laikotarpių ir stilistikų, pradedant renesanso vokaline muzika, J.S. Bacho pasijomis, uvertiūromis iš žinomų operų ir baigiant daugelio laukiamu grupės „Metallica“ dainų įrašu. Kompaktinėje plokštelėje vėlgi gali atsirasti ir viena kita staigmena atlikimo prasme. Tačiau apie tai kalbėti dar pernelyg anksti. Tikėkimės, sunkmetis mums nesutrukdys įgyvendinti šių idėjų.

Ar turite savo kompozitorių? T.y. kompozitorių, kuris visiems kvarteto nariams būtų pats artimiausias? Kas kvartetui, jo bendrai stilistikai padarė didžiausią įtaką?

Vienas kompozitorius tikrai nedominuoja mūsų programoje. Kvarteto veidas pasižymi įvairumu. Nors iki šiol mieliausiai atlikdavome romantizmo ar šiek tiek vėlesnio periodo kūrinius, bendradarbiavome ir su lietuvių kompozitoriais Jonu Tamulioniu, Jurgiu Juozapaičiu. Taip pat atvykus naujajam nariui iš Belgijos Chrisui Ruebensui, o jis baigęs studijas specializavosi šiuolaikinės muzikos srityje, naujų vėjų bei spalvų atsirado ir moderniojoje kvarteto atliekamoje muzikoje.

Kvarteto stilistikai didžiausią įtaką, matyt, padarė ne konkreti muzika ar kompozitorius, o būtent visa pasaulyje matyta įvairovė - tiek kūrinių, tiek atlikėjų, tiek pasirodymų. Visad stengiamės iš margaspalvio klasikinės gitaros pasaulio atsirinkti tai, kas labiausiai atitinka mūsų atlikimo manierą, charakterį, pomėgius, ir pagal tai dėlioti programas. Vien užsienio gastrolėse aplankyti koncertai, pažinti atlikėjai ir bendravimas su jais keliskart praplėtė mūsų akiratį. Dėl to taip nuoširdžiai dirbame ir organizuodami festivalį, kad pavyktų nors dalelę to parodyti Lietuvos auditorijai.

Papasakokite apie savo instrumentus. Kokia gitarų, kuriomis grojate, istorija?

Prieš kvartetą paliekant Ievai Baltmiškytei, buvo pavykę surinkti visus keturis „Manuel Contreras“ instrumentus. Tuomet sugrojome vos kelis koncertus, bet įspūdžiai tikrai neužmirštami. Atliekant muziką keturiais specialiai kvartetui pagamintais meistro instrumentais atsivėrė nauji ansambliškumo horizontai. Dėl to taip svajojame rasti galimybę įsigyti ketvirtąjį instrumentą, su kuriuo grotų Chrisas. Nors jis mūsų ansamblyje vos pusantrų metų, bet, būdamas puikus profesionalas, greitai ir sėkmingai prisitaikė prie mūsų atlikimo manieros ir stilistikos, todėl belieka tik įsivaizduoti kvarteto galimybes, jei jis muzikuotų tokiu pačiu instrumentu.

Šiuos instrumentus pagamino vienas žymiausių gitaros meistrų, ispanas Pablo Contreras, tęsiantis savo tėvo Manuelio Contreras gitaros gamybos tradicijas ir jau daugelį metų gaminantis puikius instrumentus Madride. Pats meistras labai domisi gitaros evoliucijos tendencijomis ir naujovėmis, dėl to kiekvieną instrumentą gamina pridėdamas kažką nauja. Mūsų instrumentai pagaminti specialiai koncertams - turi dvigubas dekas, kad sąlytis su kūnu neslopintų medžio vibracijos ir instrumento garsas sklistų kiek įmanoma skambiau. Žinoma, yra ir kitų ne mažiau įdomių instrumento patobulinimų, nes klasikinė gitara, kokia ji yra šiandien, palyginti su kitais styginiais, labai jauna. Todėl nenuostabu, kad užtenka dešimtmetį nesekti vyraujančių tendencijų ir jau daug ko apie gitarų gamybą neišmanysi.

Kiek reikia kartu muzikuoti, kad tarp muzikantų atsirastų visiškas vienas kito pajautimas ir pažinimas?

Išties nelengvas klausimas. Nežinau, ar apskritai įmanomas šimtaprocentinis vienas kito pajautimas ir pažinimas. Jei ir įmanomas, tai nė kiek neabejoju, kad tam reikalingas pastovus, nenutrūkstamas, ilgus metus trunkantis muzikavimas kartu, kai pajautimas grindžiamas pažinimu, prisitaikymu ir tobulėjimu. Juk kiekvienas muzikantas turi savo unikalią istoriją, gyvenimą bei emocijas, temperamentą. Ir suderinti visus tuos kintamuosius reikia be galo daug pastangų. Juk muzikoje tiek daug detalių, kurios ir vienokiu, ir kitokiu būdu skamba puikiai. Dėl to labai džiugina vaisingos diskusijos ieškant geriausio varianto, kartais - kompromiso. Tokie muzikavimo kartu momentai smarkiai praplečia akiratį ir dar labiau atitolina neaprėpiamus muzikavimo horizontus.

Ar kvartetas turi svajonę?

Žinoma, kvartetas turi svajonę. Ir ne vieną. Tačiau aš linkęs manyti, kad atskleistos svajonės rečiau pildosi...

Pokalbį parengė Goda Rupeikaitė

„7 meno dienos“ Nr.9 (885), 2010-03-05