Deprecated: Function ereg_replace() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 82

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 191

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87
7 meno dienos > Nr. 8 (884), 2010 vasario 26 d. > Kinas > Už šunis (ir kates taip pat)
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Už šunis (ir kates taip pat)


Krėsle prie televisoriaus


Jonas Ūbis

Share |
„Šuns metai“
„Tradiciškai aštrus matymas bûdingas asmenims, turintiems polinkį į depresiją. Jis apibūdinamas kaip radikalus atsisakymas angažuotis į tai, kas domina daugumą žmonių, ir pasireiškia pirmiausia nesidomėjimu klausimais, kurie, reikia pripažinti, iš tikrųjų nėra įdomūs.


Taigi galima įsivaizduoti žmogų, kuris yra įsimylėjęs, nors jį ir kankina depresija. Bet visiškai neįmanoma įsivaizduoti žmogaus, kuris apimtas depresijos ir kartu dar yra patriotas.“


Įsiklausęs į šį Michelio Houellebecqo teiginį, nusprendžiau pabëgti nuo visko – tautos šventės, kiekviename kampe šmėkščiojančių žiemos olimpiados vaizdų (sąrašą galėčiau tęsti) ir tiesiog pasimėgauti šviežiomis kvepiančiomis stintomis. Jūra gydo, o žiema pernelyg užsitęsė, tad, manau, mane suprantate.


Tačiau nuo savęs pabėgti sunku, greičiausiai neįmanoma. Grįžau namo ir vėl įsijungiau televizorių. Olimpiada nesibaigė, bet kelis dėmesio vertus filmus radau. Svarbiausiąjį šios savaitės filmą – Errolo Morriso 2004 m. „Oskaru“ už geriausią dokumentinį filmą apdovanotą „Karo rūką“ - TV3, suprantama, parodys gilią naktį (28 d. 1.30). Bet tikras kinas visada reikalauja aukų. Šis filmas - tai Amerikos istorija, pamatyta buvusio JAV gynybos sekretoriaus Roberto S. McNamaros akimis. Mano bendraamžiai bei vyresni už mane, be abejo, prisimena, kad ši pavardė sovietų propagandininkų lūpose visada skambėjo kaip keiksmažodis. Iš tikrųjų tai viena įtakingiausių ir kontroversiškiausių 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių pasaulio politikos figūrų. Filme McNamara analizuoja svarbius XX a. įvykius - Tokijo bombardavimą 1945-aisiais, Karibų krizę, karą Vietname... Morrisui tai galimybė pabandyti suvokti vyriausybių sprendimus, jų psichologiją ir motyvus, kurie skatina tas vyriausybes siųsti žmones kariauti. Režisierius bei filmo herojus padeda susuvokti ir valdžios, ir jos strategijos problemas. Kaip ir dažnas Morriso (jo šaknys, beje, Lietuvoje) filmas, ir šis – tai esė apie karą ir didžiosios istorijos prigimtį, juolab kad McNamara tikrai yra privilegijuotas istorijos liudininkas. Kilęs iš vargingos šeimos, Berklio ir Harvardo universitetų auklėtinis, „Ford Motor Company“ prezidentas, jis buvo JAV prezidentų Johno Fitzgeraldo Kennedy ir Lyndono Johnsono gynybos sekretorius, vėliau – Pasaulio banko direktorius. Morrisas pasinaudojo ir gausiais archyviniais dokumentais, nors svarbiausia, žinoma, McNamaros interviu.


Morrisas yra diplomuotas istorikas – studijavo Prinstono, Berklio ir Viskonsino universitetuose. Pirmą
dokumentinį filmą „Dangaus vartai“ jis sukūrė 1978 m., perskaitęs „San Francisco Chronicle“ straipsnį
apie gyvūnų kapines. Antras filmas „Vernonas, Florida“ (1981) pasakojo apie ekscentriškus Amerikos pietų miestelio gyventojus. 1988 m. Morrisas sukūrė vieną kontroversiškiausių savo filmų „Plonytė mėlyna linija“ – vienintelį Amerikos istorijoje prisidėjusį prie nuteisto mirti žmogaus išteisinimo.

 

Morriso filmai-portretai visada griauna populiariausio dokumentikos žanro tradicijas. 1992 m. „Trumpoje laiko istorijoje“ jis pasakojo apie genialų fiziką Stepheną Hawkingą. 2000 m. filmo „Ponas Mirtis“ („Mr. Death“) personažu tapo mirties bausmės vykdymo įrangos gamintojas. Prieš porą metų Berlyno kino festivalyje apdovanota „Standartinė veikimo procedūra“ (2007) - apie Abu Graibo kalėjimą Irake ir paprastus amerikiečius, kankinusius kalinius ir tuos kankinimus fotografavusius. Atsiimdamas „Karo rūko“ „Oskarą“, Morrisas sakė: „Jei žmonės akimirkai sustos ir susimąstys apie mano filmo idėjas ir klausimus, tai gal man pavyko pasiekti kažką gera.“

 

Dar vienas filmas, perkeliąs į Kennedy laikus, tiksliau, kelias savaites prieš jo nužudymą Dalase, –
Clinto Eastwoodo „Tobulas pasaulis“ (LNK, šiąnakt, 26 d. 00.35).


...1963-ieji, Teksasas. Vagis ir recidyvistas pabėgo iš kalėjimo kartu, nors akivaizdžiai nelabai mėgsta
vienas kitą. Pabėgimo naktį jie pagrobė berniuką. Bėglius persekioja policininkai, jiems vadovauja kitas
filmo herojus (Clint Eastwood), kadaise prisidëjęs prie to, kad vienas pabëgëlių Bačas (Kevin Costner)
atsidurtų nepilnamečių pataisos kolonijoje. Pavojingoje kelionėje mažasis Filipas tampa Bačo draugu.
Jie kažkuo panašūs – abu augo be tėvo, Filipas dar ir tarp Jehovos liudytojų. Bačas nori iš Teksaso
nusigauti į Aliaską, kur gyvena jo tėvas. Man regis „Tobulas pasaulis“ – vienas geriausių Eastwoodo
filmų. Jis rodo pasaulį, kuriame agresija atsiranda ten, kur nėra meilės. Filmo pavadinimas, nostalgiški
rudeniniai peizašai ironiškai pabrėžia šią mintį.


Reþisierë Kathryn Bigelow dabar visų dėmesio centre. „Oskarų“ nominacijos, BAFTA prizai „Išminuotojų
būriui“, manau, paskatins dar kartą pasižiūrėti 2001 m. vasarą Maskvoje kurtą jos filmą „K-19“ (BTV, kovo 1 d. 21.30). Jis nukels į 1961-ųjų birželį, kai Atlanto Šiaurėje įvyko pirmojo sovietų atominio povandeninio laivo reaktoriaus avarija. Jis gali sprogti. Kapitonas (Harrison Ford) ir jo pavaduotojas, atsakingas už idėjinį ir politinį jūreivių auklėjimą, turi nuspręsti, kaip pasielgti. Prašyti amerikiečių pagalbos ar sprogti kartu su laivu, žinant, kad šį sprogimą amerikiečiai gali palaikyti sovietų ataka ir pradėti naują pasaulinį karą? Beje, nors titruose ir nerasite garsaus dramaturgo Tomo Stoppardo pavardės, jis perrašė dalį scenarijaus.

 

Dar vienas kartojimas, kuris patrauks savo aktorių ansambliu - Emily Watson, Rupertas Everettas, Tomas Wilkinsonas - tai Juliano Felloweso filmas „Visa griaunantis melas“ (TV3, 27 d. 23.40). 2005 m. sukurta drama pasakoja apie laimingą advokato Džeimso ir jo žmonos Anos šeimą. Jų tobulas gyvenimas be jokių rūpesčių ir skausmų subyra per kelias minutes, kai poros namų tvarkytojos vyras randamas negyvas kaimo kelyje. Iš pirmo žvilgsnio nelaimingą atsitikimą primenančio įvykio tyrimas atskleis daug melo, kuris paradoksaliai ir buvo laimingos advokato šeimos pagrindas.


Apie tokias laimingas poras dažnai raðo ir lietuviški tabloidai, negailėdami banalybių ir superlatyvų. Paskui šeimos suyra, ir dienraščiai taip pat patetiškai aprašinėja buvusių sutuoktinių išdavystes, nusivylimus ir kaltinimus vienas kitam.


Man tai skaityti nuobodu, bet lietuviai masiškai skaito beviltiškus tabloidus. Todėl, manau, jiems bus
įdomus ir Rono Harwardo 1994 m. filmas „Laikraštis“ (TV3, 26 d. 00.05), siūlantis pasižiūrėti, kaip daroma žiniasklaida, kokie didžiųjų laikraščių mechanizmai, kaip gyvena žurnalistai, kaip konkuruoja leidiniai. Tai įdomu net ir lietuviškų dienraščių žlugimo laikais, nes antraip tiek jaunų lietuvių nesirinktų žurnalisto profesijos. Nors kartais atsivertęs kokį nors tabloidą pradedu nebesuprasti, ar žurnalistika skiriasi nuo viešųjų ryšių specialybės.

 

TV3 siūlo nemiegoti ir lengvesnių filmų mėgėjams. Ištikimo Tarantino ginklanešio Roberto Rodrigueso
legenda prasidėjo nuo už menkus pinigus sukurto debiutinio „El Mariachi“ (TV3, 28 d. 24.00).
1992 m. šis pasakojimas apie Meksikos gatvės muzikantą Holivudui atrodė lyg gaivaus oro gurkšnis. Filme vaidino tikri žmonės iš gatvės, jiems režisierius sumokėjo ligoninėje uždirbtais pinigais. Vėliau jis sukūrė filmo perdirbinį, kuriame jau vaidino Antonio Banderas.


Būdamas ištikimas šunų mylėtojas negaliu neatkreipti dėmesio į Mike’o White’o 2007 m. filmą „Šuns
metai“ (TV3, šįvakar, 26 d. 22.10)
. Jo herojė Pegė (Molly Shanon) yra optimizmo kupina sekretorė, nuostabi draugė, kolegė ir sesuo. Ji gyvena kartu su mylimu šuniu. Jo netektis ir keistos aplinkybės pakeičia moters gyvenimą. Sandanso festivalio numylėtinis White’as yra sakęs, kad norėjo parodyti žmones, kurie nebesiklauso vieni kitų, užsidaro ir jaučiasi laimingai ir patogiai kartu su savo šunimis. Suprask, jiems reikia šeimos ir gal net melas būtų geriau už šunį. Kitaip nei režisierius, tokius žmones puikiai suprantu. Kaip ir tuos, kurie laimingi su savo katėmis, nors girdėjau kalbant, kad jos dažnai meluoja.

 

Jūsų -

Jonas Ūbis




„7 meno dienos“ Nr.8 (884), 2010-02-26

Versija spausdinimui

Komentarai

KWdWgrwKzMTrL, 2012-02-19 05:17

Z jdneej strony tu super informacja :)Z drugiej, patrzac na naklad polityki ok. 200 tys, to nie jest to tak duzo.Bardziej interesujacy jest dla mnie trend i tempo wzrostu(spadku?). Ciekawa tez moglaby byc informacja ile bylo unikalnych subskrypcji, to by nam powiedzialo ilu nas jest :)

HAttTTGxyajecvr, 2012-02-17 06:05

WcjCzfzsLQnfZfMj, 2011-06-23 14:48

This atrilce keeps it real, no doubt.

Buka, 2010-02-27 00:49

Katės nemeluoja. Tiesiog šuns meilę šeimininkas gauna besąlygiškai, o katės meilę reikia užsitarnauti. Laikau dvi buvusias valkatas, paimtas iš gatvės, ir tvirtinu, kad katės gali būti dėkingos ir meilios kaip šunys.

Ech, parodytų kuri nors televizija "Katiną" su Jeanu Gabinu, Simone Signoret ir katinu. Matyt, "Senas geras kinas" jau ir pasikartojimų pavidalu nusibaigė. :(

siaip, 2010-02-26 18:24

mano kate nemeluoja. as jai kartais meluoju

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti