„Panorama“ gausiai rodė už Dalią Grybauskaitę balsavusius piliečius. Įsiklausydamas į jų pasirinkimo motyvus, išgirdau aiškiai skambantį tvirtos rankos ilgesį. Susimąsčiau kodėl. Ir nusprendžiau, kad tas ilgesys, ko gero, menkai susijęs su draugo Stalino laikų nostalgija. Tauta ilgisi tvirtos rankos, nes lietuviai yra slapti mazochistai. Jie siekia būti įskaudinti. Jie pajunta palaimą kentėdami ir garbina savo kančią. Lietuviai nori, kad jiems kažkas įsakinėtų, grūmotų, mojuotų lazda ar odine vytele. Kenčiame ir jaučiamės didingi. Ar sugebės Prezidentė patenkini slapčiausius tautos geismus, parodys laikas. Kol kas tuos slaptus geismus geriausiai tenkina krepšinis ir televizijos.

Ar pastebėjote, kad šiais laikais garsenybėmis vis dažniau tampa žudikai, nusikaltėliai, maniakai? Aš manau, kad taip yra dar ir todėl, kad įvairios televizijos ir kitokios žvaigždės, pretenduojančios į garsenybių statusą, tiesiog yra jokios. Apnuoginta bebalsės dainininkės krūtis ar beveidės laidos vedėjos skyrybos jau nebegali įaudrinti vaizduotės. Tada atsiranda serijinis žudikas, maniakas, vampyras, serialų „blogietis“, na, blogiausiu atveju, Rūtos Grinevičiūtės ar Audrės Kudabienės laidų personažas, įkūnijantis specifišką lietuvišką blogį. Laidų vedėjai pradeda atostogauti, bet žudikai neatostogauja niekad. Todėl ir šią savaitę galėsime gėrėtis kraujo ir prievartos vaizdais. Negaliu atsispirti pagundai pacituoti lietuvių žiniasklaidos stilių puikiai atspindintį BTV filmo „Tedas Bandis - skerdikas“ (BTV, 24 d. 23 val.) anonsą: „Filmas sukurtas garsaus žudiko maniako Tedo Bandžio biografijos motyvais. Būtent šio nusikaltėlio byloje pirmą kartą buvo panaudotas terminas „serijinis žudikas“. Jis nužudė ir išniekino 150 žmonių. Mylimas sūnus, stropus studentas, ištikimas draugas - po tokia žmogiška kauke slėpėsi niūrus psichopatas, išsigimėlis ir kruvinas mėsininkas. Tedas Bandis net kelis kartus bėgo iš kalėjimo vien tam, kad iki soties pasimėgautų dar vienu žiauriu nusikaltimu.

Teigiama, kad į šokiruojančią beprotybės bedugnę jį pastūmėjo besaikis pornografijos vartojimas.“ Nežinojau, kad žavėjimasis pornografija toks pavojingas. Įdomu, ką į tai atsakytų Larsas von Trieras, savo naujame filme drąsiai įžengęs į pornografijos erdves. Režisierius Matthew Brightas nėra tokia garsenybė kaip „Dogmos '95“ provokatorius, todėl jis pabandė atkurti 8-ajame dešimtmetyje JAV siautėjusio žudiko, kuris buvo nuteistas mirti elektros kėdėje, gyvenimą. Tačiau aš, matyt, pasirinksiu kitą antiherojų, nes jau seniai esu didelis rašytojos Patricios Highsmith gerbėjas. Jos sukurtas ponas Riplis, kuris pasirodo ne vienoje rašytojos knygoje, taip pat jau seniai tapo ir kino personažu.

Pirmąkart knygos puslapiuose jis pasirodė 1955 m., bet jau po penkerių metų jį suvaidino Alainas Delonas. Vėliau poną Riplį įkūnijo daug garsių aktorių - Dennis Hopperis, Mattas Damonas, Johnas Malkovichius. 2005 m. Rogerio Spottiswoode'o sukurtame „Pono Riplio sugrįžime“ (BTV, 27 d. 21.35) Riplį suvaidino Barry Pepperis. Tai dar vienas filmas apie nusikaltimą, bet į pirmą planą vėl iškyla pasisavintos svetimos tapatybės tema. Kita filmo tema - meno rinkoje klestinčios apgavystės. Filmo pliusas yra geras antrojo plano aktorių ansamblis - Willemas Dafoe, Tomas Wilkinsonas, Alanas Cummingas.

LNK šią savaitę pristatys brolių dvynių iš Tailando, siaubo ir veiksmo kino meistrų Oxide'o ir Danny Pang'ų kūrybą, tiksliau, amerikietiškąjį jos tarpsnį. Apie šiuos identiškos išorės režisierius sklando daug legendų. Broliai kartu kuria filmus, bet filmavimo aikštelėje būna tik vienas jų, kitas tuo metu taupo jėgas ir energiją.

Broliai gimė Honkonge, jų šaknys - tajų ir kinų kultūra. Karjerą jie pradėjo atskirai: 15 minučių vyresnis Oxide'as dirbo tajų televizijoje, Danny montavo filmus Honkonge. Vyresnysis brolis pirmasis debiutavo ir kine - jo eksperimentinis filmas „Who Is Running?“ buvo Tailando pristatytas „Oskarui“. Po sėkmingo debiuto Oxide'as pasikvietė Danny į Tailandą ir čia jie kartu 1999 m. sukūrė filmą „Pavojingasis Bankokas“, o amerikietišką perdirbinį, pačių brolių sukurtą pernai, šį sekmadienio vakarą (24 d. 21.30) parodys LNK. 2000 m. Toronto kino festivalyje parodytas filmas apie kurčią samdomą žudiką buvo apdovanotas kritikų prizu, o broliai pajuto tarptautinės šlovės skonį. Perdirbinyje pagrindinį samdomo žudiko vaidmenį sukūrė Nicolas Page'as. Jis nebėra kurčias, bet įsimyli kurčią moterį. Sinefilams siūlyčiau palyginti abu filmus, kurių vienas kainavo 400 tūkstančių dolerių, o kitas, regis, 45 milijonus.

Azijoje broliai garsėja kaip siaubo kino meistrai, nes jie sukūrė filmą „Akis“, sulaukusį ir sekimų, ir perdirbinių. Dvynius pastebėjo Holivudas. Filmas „Nešantys žinią“ (LNK, šįvakar, 22 d., 00.05) rodo tipišką amerikiečių šeimą, kuri su dviem vaikais įsikelia į atokiai stovintį seną namą. Namas yra pritvinkęs blogio. Pirmieji tai pastebi vaikai. Tėvai nenori tuo tikėti, jiems nesukelia įtarimų net juodų varnų pulkas, sukantis ratus virš fermos. Vaikai nuolat bando perspėti tėvus... Kurdami šį filmą broliai Pang'ai rėmėsi teiginiu, esą vaikai labiau junta paranormalius reiškinius.

Dar vienas filmas, kurį sukūrė Holivudo iš Azijos „importuotas“ režisierius, - TV3 (24 d. 21.30) rodomas Johno Woo „Prisiminti pavojinga“. Tai pasakojimas apie naujųjų technologijų genijų Maiklą (Ben Affleck). Pabaigęs kiekvieną darbą, jis turi „išvalyti“ savo atmintį, kad nesukeltų grėsmės darbdaviams. Paskutinis projektas, prie kurio Maiklas dirbo trejus metus, turi padaryti jį labai turtingą. Tačiau vietoj atlygio jis gauna voką su žinia, kad pats atsisakė užmokesčio, ir kažkokiais daiktais, kurie yra raktas į Maiklo praeitį. Padedamas meilužės Reičel (Uma Thurman), Maiklas turi išspręsti galvosūkį, nes darbdaviai rengiasi jį pasiųsti Anapilin.

Šis filmas primins dar vieną rašytoją, kurį taip pat mėgsta kinas. „Prisiminti pavojinga“ sukurtas Philipo K. Dicko prozos motyvais. Ja žavisi ir Ridley Scottas, ir Stevenas Spielbergas. 1952-1982 m. Dickas parašė 30 romanų ir per 100 apsakymų, kurie iš esmės pakeitė vadinamosios mokslinės fantastikos žanrą. Dicką domino žmogaus smegenys ir galimybės jomis manipuliuoti. Woo sako, kad filme jį pirmiausia intrigavo provokuojantys moralės klausimai, mat filmo herojui iškyla etinės dilemos, kurios neišvengiamos aukštųjų technologijų laikais.

Moralinės dilemos kyla ir Joelio Schumacherio 1999 m. filmo „Be trūkumų“ (LNK, 24 d. 23.30) herojui, kurį meistriškai suvaidino Michaelas Caine'as. Vyras jau daug metų dirba brangakmeniais prekiaujančioje firmoje. Pensijos išvakarėse kyla konfliktas su darbdaviu. Caine'o personažas nusprendžia apvogti firmą. Panašių lojalumo dilemų, matyt, kilo ir tikrais faktais grįsto Michaelo Manno filmo „Informatorius“ (TV3, 23 d. 23.35) herojui, nusprendusiam atskleisti tiesą apie tabako gamintojų manipuliacijas. „Informatorius“ mūsų televizijų jau rodytas ne kartą, kaip ir į kino bei asmenišką ne vieno kino gerbėjo istoriją įėjęs 1957 m. Sidney Lumeto filmas „Dvylika įtūžusių vyriškių“ (LTV2, 22 d. 19.55) ar kadaise Sovietų Sąjungoje neprieinamus vesternus parodijavęs čeko Oldricho Lipsky „Limonadinis Džo, arba Arkliška opera“ (LTV2, 24 d. 19.50), taip pat vieną didžiausių amerikiečių istorijos traumų apdainuojąs reakcingojo Johno Wayne'o „Alamas“ (LTV2, 26 d. 22.10). Juos prisiminti tikrai nepavojinga. Net atvirkščiai.

Jūsų -

Jonas Ūbis

*  *  *

„7 meno dienos“ Nr.20 (849), 2009-05-22