Deprecated: Function ereg_replace() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 82

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 191

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87
7 meno dienos > Nr. 2 (831), 2009 sausio 16 d. > Kinas > Pirmyn į praeitį?
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Pirmyn į praeitį?


Fiodoro Bondarčiuko „Gyvenama sala. Pirma dalis"


Živilė Pipinytė

Share |
„Gyvenama sala. Pirma dalis"
Fiodoro Bondarčiuko dilogijos „Gyvenama sala. Pirma dalis" („Obytajemyj ostrov. Film 1", Rusija, 2009) pradžia kartu su Valerijaus Todorovskio „Stileivomis" buvo vienas laukiamiausių Rusijos metų pradžios kino įvykių.

Filmas pradėtas reklamuoti jau prieš metus. Išgyvenamos finansinės krizės akivaizdoje 36 milijonus dolerių kainavusi „Gyvenama sala", matyt, liks vienu brangiausių rusų filmų. Jis sukurtas pagal sovietmečiu itin populiarių rašytojų fantastų Arkadijaus ir Boriso Strugackių romaną. Pagal Strugackių knygas sukurtas ne vienas svarbus filmas, tarp jų - Andrejaus Tarkovskio „Stalkeris", Aleksandro Sokurovo „Užtemimo dienos". Strugackių „Sunku būti Dievu" jau ne pirmus metus ekranizuoja Aleksejus Germanas.

Kodėl literatūrologų nelabai vertinamos mokslinės fantastikos kūrėjai buvo tokie svarbūs ne tik skaitytojams, bet ir režisieriams filosofams? Knygą apie sovietinio žmogaus pasaulį parašę Piotras Vailis ir Aleksandras Genis tai aiškina pasitelkdami sovietinę utopiją - šviesią žmonijos ateitį, kai esminiu komunizmo prieštaravimu tapo atsisakymas spręsti blogio problemą. Todėl nenuostabu, kad iš esmės teologine problema užsiėmė tie, kurie rašė knygas apie ateitį. Pasak Vailio ir Geniso, Strugackių kelias nuo džiugios jaunimui skirtos fantastikos iki antiutopijos būdingas sovietų inteligentų evoliucijai. Kita vertus, Strugackių pamėgta Ezopo kalba leido prabilti apie tai visuomenei gerai pažįstamas totalitarizmo, inteligento ar menininko bejėgiškumo problemas. Juk tiesiai apie tai kalbėti neleido cenzūra.

Tačiau „Gyvenama sala. Pirma dalis" - ne filosofinis filmas. Jis skirtas kitokio kino gerbėjams. Mėgstantiems reginius ir aiškiai suformuluotas tezes. Bondarčiukas nesvarsto apie blogio prigimtį. Jis pakankamai aiškiai parodo, kad totalitarizmas yra blogai. Veiksmas nukelia į 2157-uosius. Žemė jau išsprendė visas savo problemas. Žemės gyventojai yra smalsūs, bet naivūs, todėl nepasirengę bendrauti su blogiu. Kai nežinomoje planetoje sudūžta dvidešimtmečio Maksimo Kamererio kosminis laivas, jis negali net įsivaizduoti, su kuo jam teks susidurti. Sarakšo planeta, kurioje jis atsidūrė, yra baimės, melo ir žiaurumo pasaulis.

Maksimas patenka į totalitarinę saujelės avantiūristų valdomą šalį. Tai viskas, kas liko iš kadaise egzistavusios imperijos. Kad išlaikytų savo rankose valdžią, nematomų tėvų vardais prisidengę valdovai specialiais įrenginiais manipuliuoja gyventojų psichika (žinoma, padeda ir žiniasklaida) bei nuolat kalba apie karo grėsmę. Esą valstybei grasina nuo imperijos kadaise atskilusios šalys. Būtent baimė, kad gali būti dar blogiau, ir atpratino žmones priešintis valdantiesiems. Valdžios mechanizmus suvokia saujelė pogrindininkų, bet jie - nesutaria, be to, pogrindyje infiltruota daug valdžios agentų. Dar blogiau yra tai, kad pogrindininkams paėmus valdžią, matyt, nelabai kas pasikeistų. Manipuliavimo mechanizmai išliktų. Tik gal lozungai būtų kiti. Juk net keikiasi visi vienodai - „masarakš".

Žiūrėdamas filmą, nuolat pagauni save klausiantį, ar iš tikrųjų Strugackiai visa tai numatė dar prieš keturiasdešimt metų, ar naujieji scenaristai tiesiog „sušiuolaikino" jų viziją, nes tiesioginės aliuzijos į suirusią sovietų imperiją, nuolatinius karus su maištingais pakraščiais, žiniasklaidos poveikį ar nematomus tikruosius šalies valdovus yra pernelyg akivaizdžios, kad neprisimintum šių dienų Rusijos realijų. „Gyvenama sala" verčia prisiminti sovietmečiu tokią visuotinę Ezopo kalbą. Į Rusiją sugrįžta seni laikai, o kartu su jais ir tų laikų menininkų kalba?

Dar keisčiau, kai prisimeni, kad „Gyvenamą salą" režisavo ir dviveidį Generalinį prokurorą suvaidino Fiodoras Bondarčiukas, kuris prieš kelerius metus sukūrė Vladimiro Putino mėgstamą ir sovietinę praeitį šlovinantį filmą „9-oji kuopa".

Kurdamas filmą Bondarčiukas, be abejo, pasinaudojo savo muzikinių ir reklaminių klipų autoriaus patirtimi. Tačiau šįkart jis pirmiausia yra stropus klasikų ir didžiųjų savo amžininkų mokinys. Mokytis tikrai buvo iš ko, nes antiutopijų apie totalitarizmo keliamą grėsmę sukurta daug ir genialių. Todėl „Gyvenamoje saloje" bus užuominų ir į Fritzo Lango „Metropolį", ir į jo stilių pratęsusį Ridley Scotto „Likvidatorių" („Blade Runner"). Ir į Leni Riefenstahl pamėgtas kadro kompozicijas, ir į Terry Gilliamo „Braziliją", ir į daugybę kitų filmų, kurių gal neverta nė vardyti. Bėda ta, kad Bondarčiukas nesugebėjo praturtinti savo antiutopijos originalesniu vizualiniu sprendimu. Nebent suteikė jai daugiau reklaminio spindesio, klipinio ritmo ar komiškų aliuzijų į mėgstamiausią sovietinių žmonių serialą „Septyniolika pavasario akimirkų". Gyvumo ir ironijos į filmą atneša aktoriai: „Gyvenamoje saloje" vaidina ir populiariausios žvaigždės, ir jauni gražuoliai. Vasilijus Stepanovas, Piotras Fiodorovas, Julija Snegir, Sergejus Garmašas, Ana Michalkova, Aleksejus Serebriakovas, Fiodoras Bondarčiukas, Goša Kucenka, Aleksejus Paninas, Maksimas Suchanovas, Aleksandras Feklistovas. Galima pasigesti nebent tik dabar rusų filmuose beveik „privalomų" Konstantino Chabenskio ir Čulpan Chamatovos. Bet gal juos pamatysime balandį antroje filmo dalyje?

P.S. „Gyvenama sala. Pirma dalis" - dar vienas filmas, privertęs prisiminti pernelyg greitai nykstančią iš aplinkos rusų kalbą. Net filmo vertėjas(-a) jau nesugeba atskirti „mirtininko" nuo „numirėlio" ir kažkodėl žodį „smertnik" verčia „numirėlis". Ir tai, beje, ne vienintelė grubi vertimo klaida.

„7 meno dienos“ Nr.2 (831), 2009-01-16

Versija spausdinimui

Komentarai

YXngKSmO, 2012-06-06 01:52

Har STORA barn och ett litet, se5 ne5gra minimellosar finns det he4r...e4n...:-) Men de var ju ett ve4ldigt sygngt ge4ng de4r hos er.:-)Copade peppis receptet av dig, se5 snart blir det pepparkakor. Tror jag ff6rsf6ker mig pe5 sme5stugor jag med...eller se5 gf6r jag som jag gjorde ff6rra e5ret...le5ter min 15 e5riga dotter gf6ra huset. ;-DHa det gott!

TMrXxnQfnqq, 2011-10-23 09:01

Your cranium must be protecting some very valuable barnis.

:), 2009-01-24 19:32

man patiko, pradzia nebloga. sekmes.

HHH, 2009-01-16 22:44

Filmas nuvylė. Su dramaturgija silpnokai, atmosfera neįtikina, tikro jausmo nerasta. Masarakš.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti