Idėja kilo Vilnių paskelbus Europos kultūros sostine 2009-aisiais, ją ir remia „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009”. Projekto rengėjai ketina supažindinti lietuvių žiūrovus su dvylika buvusių ar būsimų XXI a. Europos kultūros sostinių bei jų trimis skirtingomis medijomis - daile, kinu ir muzika. Kas 5-6 savaites bus pristatoma vis kita Europos šalis, o žiūrovai renginius (taip pat ir filmus „Skalvijoje”) galės lankyti nemokamai.

Sudaryti kiekvienos šalies filmų programą padėjo ir tos šalies kino žmogus (kino prodiuseris, teoretikas, istorikas ir t.t.). Pirmoji „ARTscape” maratoną pradės Suomija - sausio 14 d. „Vartų” galerijoje įvyks bendras atidarymas, o jau sausio 15 d. 15 val. „Skalvijoje”, ieškant sąsajų su Lietuva, bus parodyta bendros Latvijos, Estijos, Lietuvos ir Suomijos gamybos filmas „Autobusas” („The Bus”, 2004). Latvių režisierės Lailos Pakalninos filmo leitmotyvas - kelionė autobusu Talinas -

Kaliningradas. Autobusas kerta keturių šalių sienas, o jo keleiviai, norėdami susimokėti už tualetą ar sumuštinius, turi atsiskaityti keturiomis skirtingomis valiutomis. Šia istorija bandytas užfiksuoti istorinis momentas - sovietmečiu šios valstybės, kaip nepriklausomos, neegzistavo, o autobuso maršrute nebuvo jokių sienų. Istorija vėl pasikeitė, kai visos Baltijos šalys įstojo į Europos Sąjungą. Autobusas - tai ne tik vieta ant ratų, kertanti skirtingas erdves, bet ir trumpalaikiai namai skirtingų tautybių ir socialinių sluoksnių žmonėms. Kelionė autobusu - ne tik realus laikas, per kurį nukeliaujama iš taško A į tašką B, bet ir laikas apmąstymams, pavyzdžiui, kaip greitėjant gyvenimo tempui bei lėktuvams tampant kasdienybe, šie taškai priartėja; tai ir istorinis laikas, ir laikas kiekvieno asmeniniams apmąstymams.

Neapsieita ir be Aki Kaurismäki, tad sausio 24 d. 15 val. bus parodytas jo filmas „Nusisamdžiau žudiką” („I Hired a Contract Killer”, 1990). Pagrindinį vaidmenį filme suvaidino daugiausiai su Franšois Truffaut ir Jeanu-Lucu Godard'u dirbęs aktorius Jeanas-Pierre'as Léaud. Jis taip pat nusifilmavo ir kitame Kaurismäki filme „Bohemos gyvenimas”, o šiame jis vaidina prancūzų emigrantą, kuris atleidžiamas po 15 metų ištikimo darbo vienoje Londono vandentiekio firmoje. Jausdamasis vienišas, jis nusprendžia užbaigti savo beprasmį gyvenimą ir nusižudyti. Herojui beviltiškai nesiseka, tad Anri nusisamdo žudiką. Tačiau vieną vakarą bare jis sutinka anglę rožių pardavėją ir (tai būdinga Kaurismäki personažams) žaibiškai ją įsimyli. Bet žudiką atšaukti jau per vėlu. Veiksmas nukelia į visai neatpažįstamą ir nepatrauklų Londoną, kur gyvena ne tik rafinuoti britai, bet ir knibždėte knibžda emigrantų ir darbininkų klasės atstovų.

Sausio 30 d. 15 val. bus rodomas dviejų režisierių - Susannos Helke ir Virpi Suutari dokumentinis filmas „Dykaduoniai” („Joutilaat”, 2001). Tai pasakojimas apie dvidešimtmečius jaunuolius. Jie baigė mokyklą, bet liko gyventi gimtajame kaime. Diena iš dienos jie dykaduoniauja, nesugebėdami susirasti darbo atokioje vietovėje. Sudėtos kartu jų istorijos kuria filmą, kuriame yra ir humoro elementų. Kaime, kur niekas nevyksta, šie jauni bedarbiai vis laukia, kad kažkas įvyks, nepastebėdami, kad laukimas ir yra jų gyvenimas.

Į anglų kilmės suomių režisieriaus Johno Websterio filmą „Siurblių pardavėjai” („Polynimurikauppiaat”, 1993) vasario 3 d. 19 val. pakvies suomių prodiuserė Outi Saarikoski, bendradarbiavusi su „Vabzdžių dresuotojo” kūrėjais bei dirbusi su Peteriu Greenaway'umi. Websterio herojai, trys pardavėjai Kimmo, Heimo ir Kristiina, savo prekę - siurblius nešioja nuo durų prie durų ir siūlo pirkti įvairiuose Suomijos miestuose ir kaimuose. Siurblių pardavinėjimas jiems ne tik verslas, bet ir ambicijos bei konkurencinė kova, kurioje būna ir laimėtojų, ir pralaimėjusiųjų, tai ir prekės įsiūlymo menas, kuris dažniausiai baigiasi nesėkmingai.

Šiuolaikiškesnis suomiškas požiūris į gyvenimo realijas bus pristatytas trumpametražių filmų programoje „Kasdieniai vaizdai” („Everyday Spectacles”), ji bus parodyta „Vartų” galerijoje vasario 12 d. 19 val. Vasario 20 d. 21 val. „Skalvijos” kino centre bus parodytas suomių režisierės Perttu Leppä filmas „Perlai ir kiaulės” („Helmiä ja sikoja”, 2003). Tai tragikomiška istorija apie keturis brolius, kurių tėvas už kontrabandą pasodinamas į kalėjimą, palikęs jiems sumokėti savo skolas. Padėtis dar labiau komplikuojasi, kai broliai sužino, kad turi įseserę, kurios motina prostitutė ir kuria jie taip pat privalo pasirūpinti. Tačiau kad ir kaip blogai viskas pasisuktų, reikia stengtis įžvelgti šviesiąją pusę...

Parengė Santa Lingevičiūtė

„7 meno dienos“ Nr.1 (830), 2009-01-09