Nutylėta istorija
Kovo 16, 17 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje įvyks Mariuso von Mayenburgo pjesės „Akmuo“ premjera. Režisierius Agnius Jankevičius, dailininkė Laura Luišaitytė, spektaklyje vaidina Vaiva Mainelytė, Nelė Savičenko, Jurga Kalvaitytė, Gabrielė Malinauskaitė, Miglė Polikevičiūtė, Monika Vaičiulytė, Agnė Ramanauskaitė ir Paulius Tamolė.
Mariuso von Mayenburgo pjesė „Akmuo“ – apie Vokietijos istorijos vaidmenį ir interpretavimą privačiame gyvenime. Pateikiame pokalbį su autoriumi, publikuotą žurnale „Theaterheute“ (2008, nr. 10).
Franz Wille: „Akmuo“ – platus užmojis ir sunki užduotis, nes ši istorinė drama kalba apie XX a. Vokietijos istoriją. Pjesės veiksmas prasideda 1935-aisiais ir baigiasi 1993-aisiais. Kaip rašoma istorija?
Marius von Mayenburg: Tai...
|
Modernistų manifestai ir pranašystės
Julijos Skuratovos eskizas Su Guillaume’o Apollinaire’o pjese „Teiresijo krūtys“ režisierius Gintaras Varnas susidūrė dar studijuodamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Vėliau – statydamas „Publiką“. Ir pagaliau režisieriui susapnavus, kad turįs pastatyti spektaklį pagal modernistų manifestus, kovo 15–17 d. pirmoji siurrealistinė pjesė įgaus spektaklio pavidalą Vilniaus teatre „Lėlė“. Apie būsimą spektaklį ir jo medžiagą su režisieriumi Gintaru Varnu kalbėjosi Viktorija Ivanova.
Gintaras Varnas: Guillaume’as Apollinaire’as buvo savotiškas siurrealistų „tėvas“. Žinoma, 1903 m., kai buvo parašyta pjesė, jokiais siurrealizmais dar net nekvepėjo. Net 1917 m., kai pjesė buvo suredaguota ir pastatyta, futuristų, dadaistų judėjimas buvo tik prasidėjęs. O Apollinaire’ą, kuris Lietuvoje mažai žinomas ir kurio kūrybos vertimų rastume nedaug, prancūzai laiko vienu didžiausiu XX a. savo moderniųjų poetų. Nors jis pats net nebuvo...
|
Daivos Čepauskaitės „Diena ir naktis“ Vilniuje
Kauno kamerinio teatro spektaklis „Diena ir naktis” Kovo 15 ir 20 d. 19 val. Vilniuje, „Menų spaustuvėje“, bus rodomas Kauno kamerinio teatro spektaklis „Diena ir naktis“ pagal Daivos Čepauskaitės pjesę „Duobė“.
Tai pasakojimas apie vieną skaudžiausių Lietuvos istorijos puslapių – žydų likimą mūsų šalyje Antrojo pasaulinio karo metais ir bandymas atvirai pažvelgti į tai šių dienų žmogaus akimis. Dar ir šiandien bet kokia diskusija lietuvių ir žydų santykių tema kelia daugybę prieštaringų emocijų ir sukasi tarsi užburtame kaltinimų ir teisinimųsi rate. Dažnai išgirdę apie mums primenamą kito tragediją, mes iškeliame savąją, kaip ne mažiau baisią, ir vieną...
|
Friedricho Schillerio „Plėšikai“ Kauno dramos teatre
Kauno dramos teatro spektaklio „Plėšikai” personažai. Donato Stankevičiaus (KDT) nuotr. Prieš porą metų Kauno valstybiniame dramos teatre pastatęs Friedricho Schillerio „Klastą ir meilę“, režisierius Artūras Areima ją ironiškai pervadino „Laimingi“. Šįkart, ėmęsis vokiečių klasiko pjesės „Plėšikai“, A. Areima ją visiškai sušiuolaikino.
Spektaklio pagrindas – šiuolaikinio žmogaus ironiškas požiūris į viską, kas kadaise būdavo herojiška, iškelta virš kasdienybės, laikoma Dievo apsireiškimu ar likimu. Scenoje juokiamasi net iš paties teatro, iš jam rašytos pjesės, iš herojus vaidinančių aktorių... Tačiau ironiškoje atmosferoje iškyla dabartinio žmogaus baimės ir nemeilės šmėklos, kurios priverčia dekalogą skaityti visiškai kitaip: „Bijok savo artimo kaip pats savęs.“
...
|
|