Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
TEATRAS

Nutylėta istorija


Mariuso von Mayenburgo „Akmuo“ Nacionaliniame dramos teatre


7 MD

Share |
Marius von Mayenburgo
Kovo 16, 17 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje įvyks Mariuso von Mayenburgo pjesės „Akmuo“ premjera. Režisierius Agnius Jankevičius, dailininkė Laura Luišaitytė, spektaklyje vaidina Vaiva Mainelytė, Nelė Savičenko, Jurga Kalvaitytė, Gabrielė Malinauskaitė, Miglė Polikevičiūtė, Monika Vaičiulytė, Agnė Ramanauskaitė ir Paulius Tamolė.

Mariuso von Mayenburgo pjesė „Akmuo“ – apie Vokietijos istorijos vaidmenį ir interpretavimą privačiame gyvenime. Pateikiame pokalbį su autoriumi, publikuotą žurnale „Theaterheute“ (2008, nr. 10).

 

Franz Wille: „Akmuo“ – platus užmojis ir sunki užduotis, nes ši istorinė drama kalba apie XX a. Vokietijos istoriją. Pjesės veiksmas prasideda 1935-aisiais ir baigiasi 1993-aisiais. Kaip rašoma istorija?

 

Marius von Mayenburg: Tai medžiaga, su kuria dirbti norėjau seniai. Ji labai susijusi su mano šeima. Šioje pjesėje susilieja mano senelių, tėvų ir šeimos draugų pasakotos istorijos. Šiai temai būtų galima rasti labai daug nepaprastai įdomios archyvinės medžiagos. Tačiau aš norėjau papasakoti tai, kas man pačiam nuo vaikystės nedavė ramybės.

 

Taip pat turėjau apsiriboti man gerai žinoma medžiaga ir dėl laiko stokos. Nežinau, ar taip rašoma istorija, bet mano priartėjimas prie jos neturėjo nieko bendra su akademinėmis studijomis. Man nereikėjo nugalėti istorinės distancijos ir nagrinėti kažko, kas būtų visiškai svetima, rašiau apie tai, kas darė įtaką mano dabartinei tapatybei.

 

F. W.: Pjesė pasakoja vieno namo Drezdene istoriją. 1935-aisiais jis priklausė žydų šeimai, bet šiai ruošiantis emigruoti buvo iš jos atimtas. Vėliau, 1945-aisiais, namas atlaikė sąjungininkų bombardavimą. 1953 m. tuometiniai jo savininkai pabėgo į Vakarus, 1978-aisiais jie vėl apsilankė name, o po Vokietijos susivienijimo, 1993 m., namas jiems buvo grąžintas kaip buvusi nuosavybė. Pjesės scenos kaleidoskopiškai šokinėja tarp šių įvykių. Išryškėja vienas visiems šiems istoriniams laikotarpiams bendras bruožas – oportunistinis praeities interpretavimas.

 

M. M.: Oportunizmas man nebuvo labai svarbus, mane labiau domino poreikis savaip pasakoti istoriją ją pagražinant. Sąmoningai neteisingai interpretuojant istoriją svarbus troškimas neturėti jokių emocinių priekaištų dėl savo praeities. Kai tenka taip, kaip mano kartai, atsiriboti nuo savo senelių kartos, kyla sunkumų dėl tapatybės. Beje, užsieniečiai nesupranta šios mūsų problemos. Užsienyje dažnai tenka išgirsti: taip, taip, suprantu, tam tikra prasme galbūt ir reikia atsiriboti, bet juk negali savo senelio vadinti nusikaltėliu. Ir tada būna labai sunku pašnekovui įrodyti, kad, deja, tiesa yra kaip tik tokia ir su šia našta mums tenka gyventi.

 

F. W.: Jei ši pjesė tokia asmeniška, tai ar Mayenburgų šeimoje buvo žmonių, savo bendradarbiavimą su naciais pateikusių kaip pasipriešinimą jiems?

 

M. M.: Ne, mūsų šeimoje taip nebuvo. Nemanykite, kad ši pjesė pasakoja mano šeimos istoriją. Pjesė grindžiama istorijomis, kurios buvo pasakojamos mano šeimoje ir todėl tapo man svarbios ir tam tikra prasme asmeniškos. Pavyzdžiui, mano giminėje nebuvo tokio žmogaus kaip senelis Volfgangas, kuris iš pradžių panaudodamas šantažą pasisavina žydų namą, o 1945-aisiais nusišauna. Tačiau šis žmogus atėjo iš tų istorijų, kurios buvo pasakojamos mano šeimoje ir kurios suformavo mano požiūrį į tuos laikus. Bet mano giminėje tikrai buvo tokių atvejų, kai buvo kabinamasi už kažkokių teigiamų praeities detalių, leidžiančių kitaip interpretuoti įvykius, pavyzdžiui, pateikiant juos kaip politinį nepriklausomumą, nors tais laikais praktiškai buvo neįmanoma likti politiškai nepriklausomam. Supratau, kad ir aš pats kabinuosi į tas detales. Pavyzdžiui, mano seneliai Hitlerį visada vadino prasčioku ir valstiečiu, nes laikė jį nekultūringu idiotu. Ir ši nuomonė, reiškianti tik tai, kad save jie laikė geresniais, mano vaikiškoje galvelėje virto įsitikinimu, kad mano seneliai buvo prieš Hitlerį.

 

F. W.: O tai netiesa?

 

M. M.: Nežinau, bet manau, kad tai buvo tik vienas jų politinės sąmonės, turėjusios susidėti iš daugybės kompromisų, aspektų. Manau, kad žmonės dažnai pervertina kurias nors detales, pamiršdami kitas. Ir viską gaubia tyla, nes viena karta labai nenoriai teikė informaciją, o kitos kartos taip pat džiaugėsi, kad joms nereikia įsivaizduoti kai kurių dalykų. Ir net jei Vokietijoje ir labai stengiamasi viską išsiaiškinti apie nacių laikus, susidaro įspūdis, kad pradedama kalbėti visai kitaip, kai ta praeitis staiga paliečia konkretaus žmogaus šeimą.

 

F. W.: Išskyrus senelį Volfgangą, penki iš šešių pjesės veikėjų nėra nusikaltėliai. Ir visi tie penki veikėjai – moterys.

 

M. M.: Daugumą istorijų man pasakojo moterys. Ir istorijų veikėjos dažnai būdavo moterys, kurios turėjo daryti viską, kad gyvenimas tęstųsi. Visa pokario atmosfera man susijusi su vyrų, negrįžusių iš karo, trūkumu. Vyrai paliko vakuumą, kurį reikėjo užpildyti, o tai padaryti teko moterims. Joms reikėjo kitai kartai papasakoti, kas atsitiko. Taip vakuume atsirado įvairios projekcijos ir interpretacijos.

 

F. W.: Ar pjesės veikėjams tiesa dar kažką reiškia?

 

M. M.: Dėl daugumos istorijų tiesos pats nebuvau tikras. Dažnai pasakojami tam tikri dalykai tarsi sukuria savo realybę. Tas nežinojimas, kas yra tiesa, būdingas mūsų požiūriui į praeitį. Bent jau aš dažnai jaučiu tą netikrumą bendraudamas su savo senelių kartos žmonėmis. Ir manau, kad dėl to netikrumo kalta ne vien jų karta. Rašydamas šią pjesę supratau, kad melas atsiranda ne tik dėl meluojančiojo, to reikia ir tam, kuriam meluojama.

 

Vertė Jūratė Pieslytė


„7 meno dienos“ Nr.10 (978), 2012-03-09

Versija spausdinimui

Komentarai

BHiQiNCaOdsPklKosLh, 2012-06-06 03:14

Jau užsisakiau. Veikia lyg ir gerai.Planuoju kada nors papastinti behcramk'ų rezultatus, temperatūras ir oro srautus dėžėje Asrock plokštės ASUS gamyklose gaminamos, tai viskas ten su jomis gerai

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti