Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Praeitis sušildo labiau


Krėsle prie televizoriaus


Jonas Ūbis

Share |
„Pastoralė”
Spaudos konferencijoje pravirkusi Italijos darbo ministrė Elsa Fornero – ryškiausias mano šios savaitės televizijos įspūdis. Ji verkė, nes krizės sąlygomis nepavyks įgyvendinti numatytų reformų. Nežinau, ar kada nors sulauksiu verkiančios lietuvių ministrės televizijos ekrane.

Nežinau, ar norėčiau sulaukti tokio vaizdelio, nes neįsivaizduoju nuoširdžios lietuvių valdininkų(-ių) užuojautos skurstantiems ir vargstantiems. Ką kalbėti apie valdininkus(-es), jei kiekvienoje troleibuso stotelėje į mane spokso aukomis nugrimuotos lietuvių žvaigždės. Jos kviečia stabdyti prievartą prieš moteris, bet būkime atviri – žvaigždės įprastai reklamuoja save. Gal ketinimai ir buvo kilnūs, bet tai baigėsi „kaip visada“. Stebina tik, kad tokiam kilnumo demonstravimui visada atsiranda kažkieno pinigų. Ypač artėjant šventėms, kai televizijos masiškai suserga įvairiomis „gerumo ligomis“. Bet įtariu, kad nuoširdų norą padėti vis dažniau keičia gerumo ir socialinio angažuotumo klišės. Tamsų ir šaltą metų laiką norisi nuo jų bėgti kuo toliau. Kitas klausimas, kur?

 

Tikiu, kad numanote, ką atsakysiu. Į kiną, į užburiančius neviltimi Jimo Jarmuscho vaizdus, į filmus, kurių herojai verkia ir bijo „iš tikrųjų“, į išnykusį ankstyvojo Otaro Joselianio pasaulį. Man jo 1976 m. „Pastoralė“ (LTV2, 14 d. 20.05) yra kino grynuolis, kurį galiu žiūrėti nuolat. Joselianis pasakoja apie muzikantus, kurie atvyksta repetuoti į kaimą. Klasikinės muzikos garsai ir šimtmečiais nesikeičianti kaimiečių buitis filme sugyvena logiškai, nors miestiečiai ir kaimiečiai smalsiai žiūri vieni į kitus kaip į skirtingų planetų gyventojus. Toks grynuolis gali pasirodyti ir Arūno Žebriūno 1964 m. „Paskutinė atostogų diena“ (LTV, 10 d. 19 val.) – elegiškas atsisveikinimas su vaikyste, kai pasaulis dar atrodo aiškus ir prasmingas.

 

LTV naujų filmų beveik nerodo, o serialas apie seklį Puaro, matyt, jau galėtų pretenduoti į Guinesso knygą kaip dažniausiai Lietuvoje rodomas serialas. Kelias naujienas šią savaitę parodys LNK ir TV3. Šios nakties (LNK, 9 d. 02.10) Richardo Linklaterio filmas „Neįžvelgiamas pasaulis“ (2006) suintrigavo dėl kelių priežasčių. Pirmiausia todėl, kad tai dar viena Philipo K. Dicko romano ekranizacija. Ir ne bet kokio, o paties autobiografiškiausio, kurį įkvėpė rašytojo eksperimentai su narkotikais. Scenarijų parašė Charlie Kaufmanas („Būti Džonu Malkovičiumi“), o filmą iš pradžių norėjo kurti Terry Gilliamas. Bet Gilliamas garsėja savo neįgyvendintais projektais, tad režisieriumi tapo lyriniais filmais „Prieš saulėtekį“ ir „Po saulėlydžio“ išgarsėjęs Linklateris. „Neįžvelgiamas pasaulis“ – animacinis filmas. Linklateris pasinaudojo ankstesniame filme „Waking Life“ išbandyta animacijos technika, bet pagrindinius vaidmenis „Neįžvelgiamame pasaulyje“ suvaidino Keanu Reevesas, Winona Ryder, Robertas Downey – nufilmuoti kadrai buvo retušuojami pasinaudojant Bobo Sabistono išrasta animacijos programa.

 

Veiksmas perkels į netolimą ateitį – 2013-uosius Kalifornijoje. Pagrindinis filmo herojus yra policininkas, infiltracijos specialistas. Jo specializacija itin svarbi, nes Amerika kariauja ir su narkotikais, ir su teroristais. Filmas buvo kuriamas Ostine, Teksaso valstijoje, mieste, kur ir gyvena režisierius. Dicko kūrybos žinovai tvirtina, kad „Neįžvelgiamas pasaulis“ puikiai perteikia romano esmę, esą tai – „ne filmas apie paranoją, bet paranojiškas filmas“.

 

Režisierė Shainee Gabel išgarsėjo 1997 m., kai kartu su Kristin Hahn sukūrė dokumentinę juostą „Anthem“. Šešis mėnesius dvi moterys keliavo po Ameriką ir klausinėjo sutiktų žmonių apie jų viltis, baimes ir svajones pasitinkant naują tūkstantmetį. Tarp sutiktųjų buvo aktorius Robertas Redfordas, režisierius Johnas Watersas, rašytojas Hunteris S. Thompsonas. Matyt, kelionės įspūdžiai paskatino Gabel 2002 m. sukurti „Meilės eiles Bobiui Longui“ (BTV, 15 d. 22.30) – pasakojimą apie jauną merginą (Scarlett Johansson), kuri po motinos mirties sugrįžta į Naująjį Orleaną, į apleistus vaikystės namus. Bet čia jos laukia staigmena – du motinos draugai. Buvęs literatūros profesorius Bobis Longas (John Travolta) ir jo globotinis bei biografas Lousonas (Gabriel Macht) namuose gyvena jau seniai ir nesirengia išsikraustyti.

 

Režisierė panardina žiūrovus į nostalgišką ir tingią JAV Pietų atmosferą. Filmas nuteikia nostalgiškai dar ir todėl, kad jame skamba daug literatūros, poezijos citatų, virš jo sklando rašytojos Carson McCullers šešėlis. Vis dar skaitantys žmonės, manau, patirs malonumą.

 

Iš lenkų kino klasikos užuominų nuausta Boryso Lankoszo „Kita monetos pusė“ (LTV, 11 d. 23.15) – vienas įsimintiniausių ir labiausiai apdovanotų paskutinių metų lenkų debiutų. Filmo veiksmas vyksta 5-ajame dešimtmetyje ir mūsų laikais, jo herojės – trys vienos šeimos moterys. Motina (Krystyna Janda) su senele (Ana Polony) nori žūtbūt ištekinti Sabiną (Agata Buzek). Jai jau per trisdešimt. Kukliai leidyklos darbuotojai Sabinai aiškiai stinga vyro meilės, bet kandidatą į vyrus inteligentiškai merginai pokario Varšuvoje rasti nelengva. Vieną tamsų vakarą Sabinos gyvenime lyg iš po žemių išdygsta gražuolis Bronislavas (Marcin Dorociński). Kartu su juo Sabinos gyvenime prasideda juokingi ir tragiški įvykiai. Netikėtuose siužeto posūkiuose slypi ir filmo žavesys. Prasidėjęs kaip tradiciškas pasakojimas apie pokarį, filmas kelis kartus pakeis toną ir žanrą, nors režisieriui ir jo fantastiškoms aktorėms arčiau širdies vis dėlto juodoji komedija. Lankoszas rodo antrąją įprastų sąvokų – patriotizmas, meilė, kolaboravimas, požiūris į tautos istoriją, pasiaukojimas – pusę. Jis daro tai talentingai, pasitelkdamas žaismingas užuominas, tikslią materialiosios epochos pusės rekonstrukciją, grakščiai stilizuodamas ir lenkų kino istoriją. Girdėjau, kad Lankoszas dabar bando laimę Holivude.

 

Amerikiečiai mėgsta nostalgiškai prisiminti neseną praeitį. 1997 m. Paulo Thomaso Andersono sukurtos „Pašėlusios naktys“ (LNK, 10 d. 00.10) – taip pat iš tų filmų, kurie nenusibosta. Jis perkelia į 1977-uosius, Los Andželo priemiestį San Fernando Valley. Viename naktinių klubų jauniklis Edis Adamsas (Mark Wahlberg) susipažįsta su kino prodiuseriu Džeku (Burt Reynolds) ir netrukus tampa tarptautine pornografinio kino žvaigžde. Andersonas pasimėgaudamas atkuria epochą, kai seksas buvo nepavojingas malonumas, o malonumų pramonė klestėjo, nes virš jos dar nekabojo grėsmingas AIDS šešėlis.

 

Trečiasis George’o Clooney 2008 m. režisuotas filmas „Odinės galvos“ (LNK, 11 d. 22.30) nukels į dar anksčiau – į 1925-uosius, ir pasakos apie amerikietiško futbolo veteraną Dodžą (jį suvaidino pats Clooney). Jis savo komandoje įdarbino karo veteraną Karterį (John Krasinski), kad šis padėtų žemyn besiritančiai jo komandai. Abu jie įsimylės žurnalistę Leksę (Rene Zellweger). Jei mėgstate sportą arba romantines komedijas „su moralu“ ir atsakymu į klausimą, ar tikrai dori metodai būna patys efektyviausi, nepasigailėsite.

 

Jūsų –

Jonas Ūbis


„7 meno dienos“ Nr.44 (966), 2011-12-09

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

UTndgesHpSWqU, 2012-02-19 07:30

Tak sobie mysle, ze to mreaznie trudne do spelnienia. O ile same teksty (opowiadania i felietony) przeniesc nie jest trudno. O tyle grafiki z ktorych niegdys slynela, np Siudmak, tego nie posmakujemy.Szkoda, ze eCzytniki sa wciaz takie elitarne', bo mam dosc e-wydan tylko do czytania na stronie wydawcy lub w dedykowanych aplikacjach.

PGwEicRMlJEI, 2012-02-17 17:31

tzsXAoiGJEwzDx, 2012-01-09 02:04

Heck yeah bay-bee keep them ciomng!

sara, 2011-12-11 11:31

aciu kad priminete Paskutine Atostogu Diena , dar karta pamaciau vaidinanti Babkauska

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti