Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
MUZIKA

M. K. Čiurlionis (1875–1911): jo ir mūsų laikas


Kronika


7MD, TKPC

Share |
2011-ieji – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio išėjimo šimtmečio metai. Praėjęs laikas įrodė, kad menininkui gyvenant retai skambėjusi, likusi rankraščiais ir nebaigtais eskizais jo kūryba atspindėjo esminius Europos muzikos lūžio procesus. Tai XX a. pradžios paribiuose susidurianti romantiškoji idioma ir aktyvūs gimstančio modernizmo ženklai.

Čiurlionio muzikoje telkėsi kompozitorių slaptaraščių, kompozicinės medžiagos „gamybos“ būdų paieškos, šios medžiagos tolesnės struktūrinės ir formalios būties numatymas. Čiurlionio kompozitoriaus mįslę suvokti padeda jo sielos ir talento antrininkas Čiurlionis dailininkas. Atėjusi iš romantiškų inspiracijų skliauto, Čiurlionio kūryba buvo vizionieriška XX a. naujosios muzikos perspektyvos kryptis.

 

Šiam Lietuvos menininkui ir jo palikimo įvairiapusiams tyrimams skiriama tarptautinė tarpdisciplininė konferencija. Ji vyks rugsėjo 21–24 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Antruosiuose rūmuose, Tilto g. 16.

 

Pranešimai bus skaitomi tris konferencijos dienas rugsėjo 21–23 d., paskutinę, rugsėjo 24-ąją, renginio dalyviai aplankys Nacionalinį M.K. Čiurlionio dailės muziejų Kaune.

 

Konferencijoje dalyvauja 45 pranešėjai – muzikologai, menotyrininkai, dailėtyrininkai, filosofai ir kt. – iš dvylikos šalių (Anglijos, Armėnijos, Danijos, Estijos, Italijos, JAV, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Vokietijos ir Lietuvos). Girdėsime 25 Lietuvos mokslininkų ir tyrėjų pranešimus. Visas pranešimų sesijas pradės plenarinės sekcijos – valandos trukmės paskaitos, jas skaityti pakviesti žymūs M.K. Čiurlionio palikimo tyrinėtojai – prof. habil. dr. Vytautas Landsbergis, dr. Rasa Andriušytė-Žukienė, prof. dr. Jonas Bruveris, prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė, semiotikos tyrėjas prof. dr. Eero Tarasti (Suomija), Lenkijos muzikologas dr. Jacekas Szerszenowiczius ir Vokietijos muzikologas prof. habil. dr. Hermannas Jungas.

 

Konferencijoje pristatomais pranešimais siekiama nubrėžti plačius Čiurlionio kūrybos tyrimo horizontus, peržiūrėti esamus požiūrius ir, remiantis naujausiais tyrimais, pereiti į kitą Čiurlionio kūrybos pažinimo lygmenį. Svarstydami jo pranašingos meninės intuicijos priežastis ir žvelgdami iš šimtmečio atstumo bei naujųjų tyrinėjimo metodologijų perspektyvos, konferencijos dalyviai skatina apibrėžti Čiurlionio vietą XX a. kultūros žemėlapyje.

 

Konferenciją organizuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos kompozitorių sąjunga, bendradarbiaudamos su Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos kultūros tyrimų institutu.

 

Konferencijos partneriai ir rėmėjai: Kultūros rėmimo fondas, Vytauto Landsbergio fondas, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Tarptautinių kultūros programų centras, Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras, Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus. Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba.

 

Daugiau informacijos – dr. Rima Povilionienė, konferencijos sekretorė, mob. tel. 8 615 97 401, mkc2011@lmta.lt, http://mkc2011.lmta.lt .

 

Rima Povilionienė


 

 

„7 meno dienos“ Nr.32 (954), 2011-09-16

Versija spausdinimui

Komentarai

kWqSWHANsH, 2012-03-18 09:09

Itin pasimetęsRugsėjis 30, 2010 22:20</a>Mieli kelogos, klausimas ne į temą, bet, jei galite, paaiškinkite man, daunui. Kolegė vieno privataus pokalbio metu man pasakė sakymo būdu: per pamokas adaptuotiems mokiniams aš leidžiu atlikti papildomus judesius. Pasižiūrėjau į aną veršio akimis, bet, nenorėdamas pasirodyti turintis trūkumų iš prigimties, nieko nesakiau. Kažkodėl tas pasistojęs man klausimas ir papildomi judesiai veda mane iš pusiausvyros vedimo būdu. Gal kas kokiame seminare buvote apie papildomus judesius pamokoje? Paaiškinkite man rašymo būdu, liksiu dėkingas dėkojimo būdu :)DDD.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti