2011-ieji – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio išėjimo šimtmečio metai. Praėjęs laikas įrodė, kad menininkui gyvenant retai skambėjusi, likusi rankraščiais ir nebaigtais eskizais jo kūryba atspindėjo esminius Europos muzikos lūžio procesus. Tai XX a. pradžios paribiuose susidurianti romantiškoji idioma ir aktyvūs gimstančio modernizmo ženklai.

Čiurlionio muzikoje telkėsi kompozitorių slaptaraščių, kompozicinės medžiagos „gamybos“ būdų paieškos, šios medžiagos tolesnės struktūrinės ir formalios būties numatymas. Čiurlionio kompozitoriaus mįslę suvokti padeda jo sielos ir talento antrininkas Čiurlionis dailininkas. Atėjusi iš romantiškų inspiracijų skliauto, Čiurlionio kūryba buvo vizionieriška XX a. naujosios muzikos perspektyvos kryptis.

 

Šiam Lietuvos menininkui ir jo palikimo įvairiapusiams tyrimams skiriama tarptautinė tarpdisciplininė konferencija. Ji vyks rugsėjo 21–24 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Antruosiuose rūmuose, Tilto g. 16.

 

Pranešimai bus skaitomi tris konferencijos dienas rugsėjo 21–23 d., paskutinę, rugsėjo 24-ąją, renginio dalyviai aplankys Nacionalinį M.K. Čiurlionio dailės muziejų Kaune.

 

Konferencijoje dalyvauja 45 pranešėjai – muzikologai, menotyrininkai, dailėtyrininkai, filosofai ir kt. – iš dvylikos šalių (Anglijos, Armėnijos, Danijos, Estijos, Italijos, JAV, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Vokietijos ir Lietuvos). Girdėsime 25 Lietuvos mokslininkų ir tyrėjų pranešimus. Visas pranešimų sesijas pradės plenarinės sekcijos – valandos trukmės paskaitos, jas skaityti pakviesti žymūs M.K. Čiurlionio palikimo tyrinėtojai – prof. habil. dr. Vytautas Landsbergis, dr. Rasa Andriušytė-Žukienė, prof. dr. Jonas Bruveris, prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė, semiotikos tyrėjas prof. dr. Eero Tarasti (Suomija), Lenkijos muzikologas dr. Jacekas Szerszenowiczius ir Vokietijos muzikologas prof. habil. dr. Hermannas Jungas.

 

Konferencijoje pristatomais pranešimais siekiama nubrėžti plačius Čiurlionio kūrybos tyrimo horizontus, peržiūrėti esamus požiūrius ir, remiantis naujausiais tyrimais, pereiti į kitą Čiurlionio kūrybos pažinimo lygmenį. Svarstydami jo pranašingos meninės intuicijos priežastis ir žvelgdami iš šimtmečio atstumo bei naujųjų tyrinėjimo metodologijų perspektyvos, konferencijos dalyviai skatina apibrėžti Čiurlionio vietą XX a. kultūros žemėlapyje.

 

Konferenciją organizuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos kompozitorių sąjunga, bendradarbiaudamos su Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos kultūros tyrimų institutu.

 

Konferencijos partneriai ir rėmėjai: Kultūros rėmimo fondas, Vytauto Landsbergio fondas, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Tarptautinių kultūros programų centras, Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras, Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus. Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba.

 

Daugiau informacijos – dr. Rima Povilionienė, konferencijos sekretorė, mob. tel. 8 615 97 401, [email protected], http://mkc2011.lmta.lt .

 

Rima Povilionienė

---