Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
MUZIKA

Argentinietiški ir ispaniški ritmai


„Flamentango“ vasarai besibaigiant


Rasa Aukštuolytė

Share |
Po koncerto Anykščių koplyčioje liepos 27 d. Dmitrijus Berezinas, Algirdas Šochas, Beata Preisaitė, Žilvinas Brazauskas, Rūta Skudraitė, Jonas Kublickas, Andrius Masilionis, Brigita Bublytė. E. Levin nuotrauka
Dar žiemą Zalcburgo Mozarteum universitete brandintos gitaristo Jono Kublicko muzikinės iniciatyvos šią vasarą įsuko į pietietiškų melodijų sūkurį – „Kristupo vasaros festivalyje“ ir koncertuose visoje Lietuvoje jaunieji atlikėjai džiugino muzikos gerbėjus argentinietiško tango ir flamenko ritmais.

Projektas subūrė šešis jaunus Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo remiamus muzikantus, studijuojančius Lietuvos ir užsienio aukštosiose muzikos mokyklose. Be J. Kublicko, tai Liubeko aukštosios muzikos mokyklos studentas klarnetininkas Žilvinas Brazauskas, Hamburgo aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje besimokantis smuikininkas Algirdas Šochas, Sankt Pe­terburgo valsty­binės N. Rimskio-Korsakovo kon­servatorijos auklėtinis violončelininkas Dmitrijus Berezinas, Šiaurės Karališkajame muzikos kole­dže Man­česte­ry­je studijuojanti pianistė Rūta Skudraitė ir jauniausia an­samblio narė – Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos moksleivė fleitininkė Beata Preisaitė.

 

Prie šių atlikėjų prisijungus „Cristina Heeren de Arte Flamenco“ akademijoje Ispanijoje studijuojantiems flamenko gitaros virtuozui Andriui Masilioniui ir aktorei, dainininkei bei šokėjai Brigitai Bublytei, vos per savaitę buvo paruošta dviejų dalių programa, sudaryta iš septynių nemenko meistriškumo pareikalavusių tango muzikos opusų (Astoro Piazzollos, Maximo Diego Pujolio, Richardo Galliano, Rolando Dyenso, Igorio Stravinskio ir Antonio Blanco kompozicijų)  bei autentiškų flamenko stilių (guajiros, tarantos, alegrios, tangos, rumbos). „Sudarydami programą, su Žilvinu Brazausku daug laiko skyrėme išskirtinių, muzikiniu bei instrumentų sudėties atžvilgiu įdomių kūrinių paieškai. Norėjome, jog mums patiems tai būtų nauja, gaivu ir negirdėta“, – mintimis dalijosi J. Kublickas.

 

Paklaustas apie motyvus, paskatinusius prisidėti prie projekto, A. Šochas kalbėjo: „Sutikau dalyvauti dėl puikių muzikantų ir, žinoma, dėl programos – juk tango ar flamenko kasdien nepagrosi, mokydamasis daugiausiai susiduri su klasikine muzika. Sužavėjo ir ansamblio sudėtis, kuri gal net unikali Lietuvai.“

 

Pagrindiniai flamenko programos atlikėjai A. Masilionis ir B. Bublytė ansamblio dalyvius „klasikus“ įkvėpė ir paskatino pažinti naują muzikos pasaulį, jo išskirtinius ritmus, ekspresiją bei laisvę. Daugumai tai buvo pirmas bandymas perprasti šio stiliaus atlikimo subtilybes. „Esu labai patenkintas, kad mūsų paruošta flamenko programa išvengė komerciškumo (kas ne visada pavyksta ir užsienio atlikėjams) – ji buvo sudaryta iš autentiškų ir tikrų flamenko stilių“, – džiaugėsi A. Masilionis. B. Bublytė aukštai įvertino kūrybinių ieškojimų procesą: „Projekto metu su bendraminčiais galėjau patikrinti, kaip flamenko menas gali komunikuoti su kito žanro atlikėjais. Visi projekto dalyviai yra paragavę kitos kultūros. Jie lietuviai, tačiau ieško, kokios kultūros skiepas jiems prigytų. Manau, to reikia norint kitame fone atrasti savąją kultūrą.“ Pasak dainininkės, publika juos sutikusi labai emocingai. Atlikėja teigia jaučianti, kad projekto metu susidarė kūrybinis branduolys, tačiau kaip klostysis toliau, parodys laikas.

 

Anykščių rajone įsikūrusi „Pavarių“ sodyba kūrybinių ieškojimų prieglobsčiu jauniesiems muzikams tapo neatsitiktinai – jau kelintus metus iš eilės čia organizuojamos jaunųjų muzikantų stovyklos.  „Grodamas kartu, visada gali mokytis iš savo kolegų, nes jie tikrai turės kažką, ko neturi pats. Tai labai įkvepia, ypač jei žmonės, su kuriais groji, nuoširdžiai atiduoda savo energiją dėl bendro tikslo“, – prisimindamas Pavariuose praleistą savaitę pasakojo D. Berezinas.

 

Su minėta programa atlikėjai surengė septynis koncertus (skambiu pavadinimu „Flamentango“) įvairiose Lietuvos vietose. Pirmasis liepos 27 d. įvyko Anykščių koplyčioje, kur ansamblio pasirodymas buvo palydėtas itin gausiais aplodismentais. Kiti koncertai buvo surengti Plate­liuose vykusioje Jaunųjų atlikėjų meistriškumo stovykloje „Agata“ (liepos 28 d.), Klaipėdos „Jūros šventėje“ (liepos 29 d.), Kre­tin­galės bažny­čioje (liepos 30 d.), Kauno Vy­tauto Didžiojo universite­to auloje (rugpjūčio 13 d.), „Kristupo vasaros festivalyje“ Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje (rugpjūčio 16 d.), koncertų ciklą ansamblis vainikavo puikiu pasirodymu Nidos vidurinėje mokykloje (rugpjūčio 17 d.).

 

Atlikėjai sutaria, kad būtų puiku ir toliau koncertuoti su šia programa, o kitą vasarą vėl ketina grįžti pasirodyti Lietuvoje, pakviesti dalyvauti Pažaislio muzikos festivalyje. Tačiau taip pat pripažįsta, kad nėra lengva gyventi „vien idėja“, tad viliasi sulaukti festivalių bei fondų paramos.

 

Aukšto įvertinimo ansamblis sulaukė ir iš autoritetingų Lietuvos muzikų. Apsilankęs Nidoje vykusiame koncerte, pagyrų atlikėjams ir puikiai parengtai programai negailėjo smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris: „Nepaprastai  akademiškai, profesionaliai atlikta sudėtinga programa! Visi šeši muzikantai, meistriškai valdantys smuiką, fleitą, klarnetą, gitarą, violončelę ir fortepijoną, pasižymi išskirtiniu muzikinio stiliaus valdymu ir geru skoniu. Šie jauni virtuozai nestokoja temperamento, išmano kamerinės muzikos akustines-dinamines įmantrybes, suteikia klausytojams aukščiausios prabos mėgavimosi malonumą. Valdydami plačią spalvų bei štrichų paletę, nesivaikydami šou elementų, pasižymi išskirtiniu jautrumu.“

 

Anot smuikininko, šis pasirodymas teikia vilčių ir artimiausioje ateityje Lietuvos bei užsienio salėse išgirsti naujų, dar negirdėtų koncertinių programų, kurias atliktų naujos kartos Lietuvos muzikai, studijuojantys Europos aukštosiose mokyklose.


 

 

„7 meno dienos“ Nr.30 (952), 2011-09-02

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

dXHHSoXFdgSrqd, 2012-08-16 05:31

Juozas Esu turėjęs kave. Tiesą sakant mano lppotao garso plokštė nepalaikė visų išėjimų, tad tegalėjau naudoti kaip 2.0 ausines, tačiau kai išgirdau jų garsą pasijutau kaip iš naujo gimęs, garsas tiesiog tobulas. Dėja aš jas grąžinau atgal į parduotuvę dėl jų vienintelio mano nuomone trūkumo jas paturėjus ant galvos apie 15-20 minučių tragiškai įskausta pakaušį(tas vietas į kurias remiasi kave pagalvėlės). O gaila, garsas man atrodė nepirekaištingas. Dabar naudojiu pirmajį siberia modelį, garsas prastesnis, tačiau patogumo atžvilgiu galėčiau su jomis nugyvent visą likusį gyvenimą nenusiimdamas. Galėtų kokį kave update padaryti, su vieline mechanika kaip, kad siberia'os.

lNjTdABLknGscseDcIx, 2012-03-16 00:37

Matas KlausevičiusRugsėjis 29, 2010 15:05</a>Laba diena. Apie patrotiškumą, kurio vtniouisai mokomi tiek mokiniai, tiek ir likusi masė , galiu štai ką papasakoti. Neseniai atsikėliau į Vilnių, ir iš karto pajutau krizės padarinius mieste padaugėjo pavargėlių. Ir visur kaip leitmotyvas viešosiose erdvėse žmonės susėdę kalba, kaip reikia tą Lietuvą mylėt, kaip jie ją myli ir vis tiek viskas blogai, ir blogai Nenuostabu, apsilankius keletoje viešųjų renginių nesvarbu ar politinių/visuomeninių, ar tiesiog krepšinio varžybų viešų transliacijų aikštėje nuo tribūnos rėžiama, kaip labai labai reikia mūsų tėvynę mylėti, ir viskas bus gerai. Gražiai skamba. Bet tėvynę mylėti man atrodo, kaip mylėti paauglį vaiką. Jeigu pareitumėte namo ir matytumėte savo palikuonį sergantį, prieštarautų jis ar ne, išsireikalautumėte ir nutemptumėte pas gydytoją, kad jo būsena pagerėtų. Jeigu matytumėte, kad gydytojo patarimai jokio gero rezultato neduoda, patys atsisėstumėte ir bandytumėte aiškintis, na kas gi negerai, kol rastumėte atsakymą. Bet tikrai nestovėtumėte šalia ir nesakytumėte: -Vaikeli, aš tave taip myliu, na kodėl tau negerai. Mylėsiu tave dar labiau . Man atrodo, jaunimas turi pamatyti ne tik romantizuotą valstybės pusę, bet ir turėti analitinį mąstymą ir mokėti diagnozuoti jos daromas (moralines) klaidas. Štai čia ir yra tikrosios meilės apraiškos. Bet galbūt kas nors būtent šito ir nenori?

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti