Projektas subūrė šešis jaunus Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo remiamus muzikantus, studijuojančius Lietuvos ir užsienio aukštosiose muzikos mokyklose. Be J. Kublicko, tai Liubeko aukštosios muzikos mokyklos studentas klarnetininkas Žilvinas Brazauskas, Hamburgo aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje besimokantis smuikininkas Algirdas Šochas, Sankt Peterburgo valstybinės N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos auklėtinis violončelininkas Dmitrijus Berezinas, Šiaurės Karališkajame muzikos koledže Mančesteryje studijuojanti pianistė Rūta Skudraitė ir jauniausia ansamblio narė – Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos moksleivė fleitininkė Beata Preisaitė.
Prie šių atlikėjų prisijungus „Cristina Heeren de Arte Flamenco“ akademijoje Ispanijoje studijuojantiems flamenko gitaros virtuozui Andriui Masilioniui ir aktorei, dainininkei bei šokėjai Brigitai Bublytei, vos per savaitę buvo paruošta dviejų dalių programa, sudaryta iš septynių nemenko meistriškumo pareikalavusių tango muzikos opusų (Astoro Piazzollos, Maximo Diego Pujolio, Richardo Galliano, Rolando Dyenso, Igorio Stravinskio ir Antonio Blanco kompozicijų) bei autentiškų flamenko stilių (guajiros, tarantos, alegrios, tangos, rumbos). „Sudarydami programą, su Žilvinu Brazausku daug laiko skyrėme išskirtinių, muzikiniu bei instrumentų sudėties atžvilgiu įdomių kūrinių paieškai. Norėjome, jog mums patiems tai būtų nauja, gaivu ir negirdėta“, – mintimis dalijosi J. Kublickas.
Paklaustas apie motyvus, paskatinusius prisidėti prie projekto, A. Šochas kalbėjo: „Sutikau dalyvauti dėl puikių muzikantų ir, žinoma, dėl programos – juk tango ar flamenko kasdien nepagrosi, mokydamasis daugiausiai susiduri su klasikine muzika. Sužavėjo ir ansamblio sudėtis, kuri gal net unikali Lietuvai.“
Pagrindiniai flamenko programos atlikėjai A. Masilionis ir B. Bublytė ansamblio dalyvius „klasikus“ įkvėpė ir paskatino pažinti naują muzikos pasaulį, jo išskirtinius ritmus, ekspresiją bei laisvę. Daugumai tai buvo pirmas bandymas perprasti šio stiliaus atlikimo subtilybes. „Esu labai patenkintas, kad mūsų paruošta flamenko programa išvengė komerciškumo (kas ne visada pavyksta ir užsienio atlikėjams) – ji buvo sudaryta iš autentiškų ir tikrų flamenko stilių“, – džiaugėsi A. Masilionis. B. Bublytė aukštai įvertino kūrybinių ieškojimų procesą: „Projekto metu su bendraminčiais galėjau patikrinti, kaip flamenko menas gali komunikuoti su kito žanro atlikėjais. Visi projekto dalyviai yra paragavę kitos kultūros. Jie lietuviai, tačiau ieško, kokios kultūros skiepas jiems prigytų. Manau, to reikia norint kitame fone atrasti savąją kultūrą.“ Pasak dainininkės, publika juos sutikusi labai emocingai. Atlikėja teigia jaučianti, kad projekto metu susidarė kūrybinis branduolys, tačiau kaip klostysis toliau, parodys laikas.
Anykščių rajone įsikūrusi „Pavarių“ sodyba kūrybinių ieškojimų prieglobsčiu jauniesiems muzikams tapo neatsitiktinai – jau kelintus metus iš eilės čia organizuojamos jaunųjų muzikantų stovyklos. „Grodamas kartu, visada gali mokytis iš savo kolegų, nes jie tikrai turės kažką, ko neturi pats. Tai labai įkvepia, ypač jei žmonės, su kuriais groji, nuoširdžiai atiduoda savo energiją dėl bendro tikslo“, – prisimindamas Pavariuose praleistą savaitę pasakojo D. Berezinas.
Su minėta programa atlikėjai surengė septynis koncertus (skambiu pavadinimu „Flamentango“) įvairiose Lietuvos vietose. Pirmasis liepos 27 d. įvyko Anykščių koplyčioje, kur ansamblio pasirodymas buvo palydėtas itin gausiais aplodismentais. Kiti koncertai buvo surengti Plateliuose vykusioje Jaunųjų atlikėjų meistriškumo stovykloje „Agata“ (liepos 28 d.), Klaipėdos „Jūros šventėje“ (liepos 29 d.), Kretingalės bažnyčioje (liepos 30 d.), Kauno Vytauto Didžiojo universiteto auloje (rugpjūčio 13 d.), „Kristupo vasaros festivalyje“ Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje (rugpjūčio 16 d.), koncertų ciklą ansamblis vainikavo puikiu pasirodymu Nidos vidurinėje mokykloje (rugpjūčio 17 d.).
Atlikėjai sutaria, kad būtų puiku ir toliau koncertuoti su šia programa, o kitą vasarą vėl ketina grįžti pasirodyti Lietuvoje, pakviesti dalyvauti Pažaislio muzikos festivalyje. Tačiau taip pat pripažįsta, kad nėra lengva gyventi „vien idėja“, tad viliasi sulaukti festivalių bei fondų paramos.
Aukšto įvertinimo ansamblis sulaukė ir iš autoritetingų Lietuvos muzikų. Apsilankęs Nidoje vykusiame koncerte, pagyrų atlikėjams ir puikiai parengtai programai negailėjo smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris: „Nepaprastai akademiškai, profesionaliai atlikta sudėtinga programa! Visi šeši muzikantai, meistriškai valdantys smuiką, fleitą, klarnetą, gitarą, violončelę ir fortepijoną, pasižymi išskirtiniu muzikinio stiliaus valdymu ir geru skoniu. Šie jauni virtuozai nestokoja temperamento, išmano kamerinės muzikos akustines-dinamines įmantrybes, suteikia klausytojams aukščiausios prabos mėgavimosi malonumą. Valdydami plačią spalvų bei štrichų paletę, nesivaikydami šou elementų, pasižymi išskirtiniu jautrumu.“
Anot smuikininko, šis pasirodymas teikia vilčių ir artimiausioje ateityje Lietuvos bei užsienio salėse išgirsti naujų, dar negirdėtų koncertinių programų, kurias atliktų naujos kartos Lietuvos muzikai, studijuojantys Europos aukštosiose mokyklose.