Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Skirtingos tapatybės


Krėsle prie televizoriaus


Jonas Ūbis

Share |
„Betmenas. Pradžia“
Šią savaitę bus galima pasilepinti ne tik tropikų orais, bet ir keliais gerais filmais.

Vienas jų – Jameso Ivory 1979 m. pagal Henry Jameso romaną sukurtas filmas „Europiečiai“ (LTV, liepos 2 d. 23.15). Ivory man neatsiejamas nuo Europos, ypač anglų kultūros, nors iš tikrųjų šis režisierius gimė, augo ir mokėsi JAV. Tačiau jo biografiją nulėmė išvyka į Indiją 7-ajame dešimtmetyje ir susitikimas su indų prodiuseriu Ismailu Merchantu ir rašytoja bei scenariste Ruth Prawer Jhabvala. Kartu jie sukūrė ne vieną filmą, rodantį Azijos ir europietiškos kultūrų susidūrimus. Tačiau būtent 1979 m. sukurti „Europiečiai“ ir „Bostono gyventojai“ (1984, taip pat pagal H. Jamesą) žymėjo naują režisieriaus kūrybos etapą ir atnešė pirmąjį pasaulinį pripažinimą. Nuo tada Ivory vardas asocijuojasi su nostalgiškais filmais, kuriuose subtiliai atskleidžiamos tradicinės (pirmiausia britų) visuomenės permainos ir konfliktai ties XIX ir XX amžių riba. Ivory filmų stiliui būdingas akademizmas, išraiškingos mizanscenos, tiksliai atkurta materialioji vaizduojamos epochos terpė, stilingi kostiumai, puiki aktorių (dažnai atrastų paties Ivory) vaidyba. Ypač sėkmingos buvo ir kito rašytojo – brito Edwardo Morgano Forsterio romanų ekranizacijos. Ivory filmai „Kambarys su vaizdu“ (1986), „Morisas“ (1987), „Sugrįžimas į Howard Endą“ (1992) buvo tikros 9-ojo dešimtmečio kino viršūnės.

 

„Europiečiai“ nukels į XIX a. vidurio Bostoną. Prabangiuose amerikiečių aukštuomenės namuose pasirodo netikėti svečiai – šeimos galvos giminaičiai Feliksas ir Eugenija, gimę ir užaugę Europoje. Jų vizitas sukelia sumaištį turtingų jankių šeimoje, vis dar išpažįstančioje puritoniškas vertybes. Trisdešimtmetė baronienė Eugenija (viena iš garsiųjų Hitchcocko blondinių Lee Remick) ką tik išsiskyrė su vyru aristokratu, o jos jaunesnysis brolis yra menininkas ir neslepia savo bohemiško požiūrio į gyvenimą. Jų liberalios pažiūros ir sugebėjimas mėgautis gyvenimo malonumais trikdo šeimininkus. Tačiau europiečių civilizacijos nesugadinti amerikiečiai sugeba susitaikyti su giminaičių trūkumais ir net pamažu ima patys atsiverti geismams ir malonumams, atsisakyti griežtų sąlygiškumų. Visa tai filme panardinama į subtilaus grožio rudeniškus peizažus.

 

Vienas skandalingiausių 10-ojo dešimtmečio filmų – 1992 m. Abelio Ferraros „Blogas leitenantas“ (LTV, 3 d. 23 val.). Filmo herojus – Harvey Keitelio suvaidintas policininkas, vis labiau grimztantis į narkotikų ir skolų liūną. „Blogas leitenantas“ buvo nufilmuotas per 18 dienų, jis pasirodė ekranuose kartu su Quentino Tarantino „Pasiutusiais šunimis“ ir Keitelis iškart tapo žvaigžde. To meto žiūrovus šokiravo ne korumpuotas policininkas, ir net ne jo masturbacijos scena, beje, aktoriaus suimprovizuota (scenarijuje jos nebuvo, tad dviejų Keitelio scenos partnerių nustebimas – nesuvaidintas), o žiauri vienuolės išprievartavimo bažnyčioje scena, lydima roko muzikos. Tačiau režisierius neturėjo teisės jos panaudoti, todėl įvyko teismo procesas, po kurio scena buvo permontuota – ją lydėjo vargonų muzika. Tačiau originali filmo versija buvo išplatinta vaizdajuostėse, ir kurį laiką egzistavo dvi filmo versijos, todėl net įdomu, ką šį savaitgalį pamatysime per LTV.

 

Christopheris Nolanas – pastarojo dešimtmečio režisūros žvaigždė. LNK penktadienį (liepos 1 d. 21.05) siūlo prisiminti jo pirmąjį filmą apie komiksų herojų „Betmenas. Pradžia“ (2005). Vos pasirodęs, jis buvo pavadintas „realistiškiausiu“ filmu apie Betmeną ir pasakoja apie tai, kodėl mažas berniukas, kurio tėvai buvo nužudyti jo akivaizdoje, nusprendžia pakeisti pasaulį. Kankinamas pykčio ir kaltės jausmų turtingas paveldėtojas keliaus po pasaulį, o grįžęs bandys rasti geriausią kovos su neteisybe būdą. Pagrindinius vaidmenis šiame niūriame, bet įspūdingame filme (įkvėpimo režisierius ir jo bendradarbiai sėmėsi iš Ridley Scotto „Bėgančio ašmenimis“) sukūrė Christianas Bale’as, Katie Holmes ir Michaelas Caine’as.

 

Clintas Eastwoodas amerikiečiams yra tokia pat legenda kaip ir Betmenas. LNK nuolat rodo Eastwoodo filmus, šeštadienį (2 d. 01.35) pamatysime seniai žadėtus „Laiškus iš Ivo Džimos“ (2006). Tai – karinis filmas, atkuriantis vieną iš svarbių Antrojo pasaulinio karo epizodų, kai 1945 m. vasarį JAV ir Japonijos armijos susidūrė prie Ivo Džimos salos. Po kelių dešimtmečių buvo paskelbti čia parašyti laiškai. Jie tarsi sugrąžino vardus, veidus ir balsus mūšio dalyviams. Filmą įkvėpė generolo Kuribajašio laiškai šeimai.

 

Į salą siunčiami japonų kareiviai žinojo, kad galimybių išgyventi beveik neturi. Jų vadas generolas Kuribajašis (Ken Watanabe), kuris, beje, gerai išanalizavo sąjungininkų išsilaipinimą Normandijoje, įrengė saloje įtvirtinimus ir paskelbė 40 didvyriškų kovų dienų. Ivo Džimos saloje žuvo ir daug amerikiečių, bet laiškai padėjo išsaugoti atmintį ir apie juos. Eastwoodas taip aiškino filmo atsiradimą: „Daugumoje filmų apie karą, kuriuos mačiau jaunystėje, vienoje pusėje kariavo blogieji, kitoje – gerieji. Tačiau gyvenimas nėra toks paprastas, karas – juo labiau. Mūsų filmas nekalba nei apie pergalę, nei apie pralaimėjimą. Jis rodo karo pasekmes žmonėms, kurių dauguma mirė labai jauni.“

 

Norintiesiems prie televizoriaus tiesiog pasimėgauti saldžiais nieko nedarymo malonumais, turėtų patikti Dougo Limano „Ponas ir ponia Smitai“ (TV3, 6 d. 21.15), kurio aikštelėje užsimezgė Angelinos Jolie ir Brado Pitto meilė. Filmo siužetas – taip pat apie meilę, kuri suveda du tobulus samdomus žudikus. Jau klasikinis Jonathano Demme „Avinėlių tylėjimas“ (TV3, 2 d. 00.05) leis pasigrožėti Jodie Foster ir Anthony Hopkinso duetu, o 1988 m. sukurtas Romano Polanskio „Klaikus išbandymas“ (LNK, 5 d. 22.30) – pamatyti laimingai pasibaigusį košmarą: Harrisono Fordo herojus – padorus amerikietis gydytojas, atvykęs į simpoziumą Paryžiuje, atsitiktinai tampa gangsterių gaudynių objektu, bet, kaip tai dažnai būna, herojų išgelbsti amerikiečių ir europiečių mentalitetų skirtumai.

 

Nors nesu vampyras, nuolat ilgiuosi Transilvanijos, po kurią keliavau prieš kelerius metus. Todėl mielai pasižiūrėsiu Bruce’o Hunto siaubo filmą „Urvas“ (LNK, 3 d. 21 val.), kurio veiksmas nukels į Rumunijos miškus ir XIII a. abatijos griuvėsius – čia mokslininkai suranda paslaptingą labirintą. Mėgstantiesiems išvykas į pasąmonės labirintus Guillermo del Toro 1997 m. sukurtas filmas „Mimikrija“ (LNK, 7 d. 22.30) primins apie genetinių eksperimentų pavojus. Filmo herojai – medikų pora, kuri bando apsaugoti pasaulį nuo vabzdžių sukeltos epidemijos ir sukuria juos sunaikinsiančius klonus. Bet po trejų metų klonai tampa žmogaus dydžio ir turi natūralią savybę prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių.

 

Manau, kad tokia natūralia mimikrijos dovana buvo apdovanotas ir homo sovieticus. Jo neišnaikinama dvasia – viena 2005 m. Georijaus Šengelajos sukurto filmo „Ir traukinys važiavo“ (LTV2, šįvakar, 1 d. 19.05) temų. Šis laisvas sekimas Federico Fellini „Ir laivas plaukia“ pasakoja traukinio Tbilisis-Batumis keleivių istoriją. Iešmininkui suklydus, jis iš pradžių patenka prie Gruzijos ir Abchazijos sienos, kur vyksta karas, paskui pasuka į Čiaturą. Kiekvienas kelionės dalyvis turi savo istoriją, bet juos sieja bendri kelionės į Batumį tikslai. Pasak filmo kūrėjų, tai pasakojimas apie neseną Gruzijos praeitį. Ar ji jau pasibaigė, atvirai prisipažinsiu, nežinau.

 

Jūsų –

           Jonas Ūbis


„7 meno dienos“ Nr.26 (948), 2011-07-01

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

iBC9K6sYXRE, 2016-05-02 16:46

Hey, kilelr job on that one you guys!

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti