Trijų narių žiuri, kurią sudarė tarptautinių kino festivalių laureatai, garsūs dokumentininkai Nino Kirtadze ir Viktoras Kosakovskis bei Austrijos nacionalinio transliuotojo dokumentikos departamento vadovas ir prodiuseris Franzas Grabneris, sekmadienį paskelbė savo sprendimą. Iš dešimties nominuotų filmų jie išrinko „Vabzdžių garsus“ („The Sound of Insects – The Record of a Mummy“, rež. Peter Liechti, Šveicarija, 2009, 88 min.). Filmas įvertintas „už meistrišką minimalistinių priemonių panaudojimą, kuriant nepaprastą vizualinę istoriją tarp gyvenimo ir mirties“. Laureatas šiemet buvo rodytas įvairiuose prestižiniuose tarptautiniuose dokumentinių filmų festivaliuose, tarp jų Roterdamo (Olandija), Niono (Šveicarija), Kanadoje vykstančiame „HotDocs“.

...Miške triušius medžiojantis vyras suranda mumifikuotą keturiasdešimtmečio kūną. Jis mirė maždaug prieš šimtą dienų. Velionis rašė dienoraštį, iš kurio galima atkurti paskutinius du jo gyvenimo mėnesius. Kadaise, būdamas studentas, jis vyko į kalnus ir apakintas jų grožio pagalvojo, kad tai ideali vieta mirti. Po keliolikos metų jis sugrįžo, kuprinėje turėdamas viską, ko reikia savižudybei. Tiksliau, jis nusprendė pasistatyti palapinę ir numirti iš bado. Su savimi pasiėmė kelias knygas (Beckettas, Dante), vaistų nuo skausmo, kelias žvakes ir radiją. Filmas neaiškina savižudybės motyvų. Tačiau jo dienoraštis šokiruoja natūralistiniais artėjančios mirties aprašymais.

Filmo herojus mirtį suvokia kaip išsilaisvinimą iš kančios ir ilgėdamasis jos laukia. Pasak kritikų, „Vabzdžių garsai“ išsiskiria ir savo vizualumu. Kūrėjai ne vieną dieną filmavo viską, kas supa palapinę, – abejingą herojaus kančiai gamtą, metaforiškus paliekamo pasaulio vaizdus. Režisierius žengia keliais, kuriuos nutiesė tokie kūrėjai kaip Andrejus Tarkovskis ar Werneris Herzogas: nesuprantamas gamtos pasaulis yra žmogaus likimo liudininkas ir veidrodis.

Europos kino akademija vienija iškiliausius Europos kino kūrėjus ir kasmet teikia apdovanojimus, kurie yra europietiškas „Oskarų“ atitikmuo. Anksčiau prizai buvo vadinami „Felix“. Kiti šių metų laureatai bus paskelbti gruodžio 12 d. Vokietijoje. Per iškilmingą Europos kino akademijos apdovanojimų ceremoniją bus įteiktas ir dokumentikos „Prix Arte“. Europos kino akademijos metraštyje yra ir lietuviškas akcentas. 1992 m. geriausio dokumentinio filmo apdovanojimą pelnė Audrius Stonys už filmą „Neregių žemė“. Tais pačiais metais jaunojo kino kategorijoje buvo nominuotas Šarūnas Bartas už filmą „Trys dienos“, 2005 m. dokumentinių filmų kategorijoje buvo nominuotas Arūno Matelio filmas „Prieš parskrendant į Žemę“.

Vilnius – pirmasis Rytų Europos miestas, kuriame vyko procedūra, dar vadinama „dokumentikos konklava“. Ta proga vilniečiai „Skalvijos“ kino centre ir kino teatre „Pasaka“ savaitgaliais iki gruodžio vidurio galės pasižiūrėti 10 geriausių pastarųjų metų pilno metražo dokumentinių filmų programą. Ją savaitgalį „Skalvijoje“ pradėjo Viktoras Kosakovskis, pristatęs savo filmą „Tyliau“ (2006).

Daugiau informacijos www.dox.lt

„7md“ inf.

*  *  *

„7 meno dienos“ Nr.37 (866), 2009-10-16