Taip vadinosi įvadinė „Crossover“ direktoriaus Marko Atkino paskaita. Jei nors kiek intensyviau naudojatės internetu, jos esmę galbūt jau ir patys ėmėte įtarti. Masių diktatas (prašom neįsižeisti, masės esame mes patys, mirkstantys internete). Taigi skaitmeniniame amžiuje masės ne tik vartoja turinį, kaip buvo nesenais auksiniais spaudos-radijo-televizijos laikais, bet ir tą turinį kuria, rūšiuoja ir, reikia pripažinti buvo nemenka vertinga naujiena lietuviškai publikai, – jį sugeba finansuoti. Strigote su savo nuostabiu projektu, galinčiu išgelbėti jei ne pasaulį, tai bent jus patį? Pasidomėkite kaip veikia crowdfunding, galbūt pavyks rasti taip trokštamą paramą.

Daug akivaizdesnis, bet retai sąmoningai suvokiamas tos revoliucijos įrodymas visu ryškumu iškilo prieš laimingųjų, patekusių į kūrybines dirbtuves, akis. Jose nedalyvavote? Taigi pratimą galite atlikti savarankiškai: pagalvokite ir surašykite per dieną naudojamas medijas. Ryte jus pažadina mobiliojo telefono žadintuvas; vėliau – kava-cigaretės arba mankšta; kompiuteryje pasitikrinate paštą, „Facebook´ą“; kelionė į darbą klausant radijo stoties, jei važiuojate automobiliu arba ausinuko su atsisiųsta muzika, jei keliaujate pėsčiomis; galbūt pakeliui dar kažką nufotografuojate savo išmaniuoju telefonu; darbe – vėlgi kompiuteris, tikėtina, kad prieš tai susiviliojate žvilgtelėti į „Youtube“ ir t. t., ir pan.

Surašę visą savo dienos eigą, pilną pačių įvairiausių technologijų, esate pasiruošę išgirsti du sukrečiančius klausimus: kaip atrodė jūsų diena prieš penkerius metus (ar ten buvo tiek technologijų?) ir kaip ji galėtų atrodyti po penkerių metų. Stebint geometrinį technologijų augimą mūsų gyvenime, atmetus mistinį-pesimistinį visi-mes-mirsim-2012-aisiais pasaulio pabaigos scenarijų, tikėtina, kad technologijų mūsų gyvenime tik daugės.

Pranešėjai

M. Atkino, Seano Colemano, Pascalio Lubano, Heather Leach, Maxo Valentine´o – visų pranešėjų biografijos trykšte trykšta patirtimi, reikšmingais ir pelningais projektais, tarptautinėmis sėkmės istorijomis kuriant ir įgyvendinant multimedijų projektus. (Pastaba labai „žaliems“: medijų kanalai yra klasikiniai, seni – tokie, kaip spausdintos knygos (nuostaba iš lektorių pusės – „Jūs dar skaitote tikras knygas?!“ – „Taip, mes jas skaitome.“), popierinė spauda, radijas, televizija (mes ją žiūrime vis rečiau – tarp 40 dirbtuvėse dalyvavusiųjų, TV žiūrėtojų vos du trys) ir skaitmeniniai, naujesni kanalai – internetinės televizijos, mobiliųjų aplikacijos, skaitmeninės knygos ir kt.) „Cross Media“ konferencijos ir dirbtuvių tikslas – skatinti skirtingų sričių specialistus bendradarbiauti, kurti naujus efektyvius ir gyvybingus internetinius-neinternetinius projektus. Teisybės dėlei tenka pripažinti, kad ne visų konferencijos pranešimų buvo taip gera klausytis, kaip kad tikėtasi. Ar gali būti kalbos apie žaidimus, nesvarbu, kokios prigimties – skaitmeninės ar įprastos fizinės, nuobodžios? Pasirodo, gali. Pasirodo, 7 valandas trunkančioje konferencijoje, kaip ir asmeniniame „bloge“, galima gaišinti kitų žmonių laiką pasakojimais apie savo karštus arba nelabai toli siekiančius norus, pvz., įsigyti ir pašokti su Hugo Boss bateliais. Ką gi... Internetas – tai ne tik reikalingos žinios, bet ir nesibaigiantys pliurpalai bei rimtos tolerancijos pamokos. Apie viską galima kalbėti. O štai gaišti laiką ir klausytis apie moterį, nusprendusią gelbėti Brazilijoje varles (beje, gelbėtojos elgesys vertas gyvūnų teisių gynėjų dėmesio) ar tas minutes panaudoti kaip nors prasmingiau, visada yra mūsų asmeninis sprendimas. Didėjant mus kas sekundę atakuojančiam žinučių kiekiui, nepamirškim to. Galim išjungti. Galim atsitraukti. Galim neklausyti, neatsakyti, nežiūrėti. Galim ne tik reikšti savo nuomonę, bet ir susilaikyti nuo komentarų.

Dalyviai

Konferencijai artėjant į pabaigą, penktadienio vakare, į dalyvių veidus geriau buvo nežiūrėti. Dalis dalyvių pasiplovė dirbti savo darbų. Dalis atkakliųjų miegojo, bet atsibusdavo pasigirdus magiškam žodžiui „finansavimas“. Šį burtažodį konferencijos pranešėjai kartojo gana dažnai, matyt, gerai informuoti apie lietuviškos kultūros finansavimo ypatumus.

Vis dėlto tie, kurie klausė, galėjo išgirsti daug naudingų, asmenine pranešėjų patirtimi paremtų patarimų. Kad ir skausminga, bet pamokanti M.Valentine´o patirtis apie „rimtųjų žaidimų“ (serious game) sąnaudų mažinimą: nuo 90 eurų iki 3 eurų vienam žmogui, nemažinant paslaugos (t. y. žaidimo) kokybės. Jei kam iš skaitytojų teko ne tik kurti didesnį projektą, bet ir užsiimti sąnaudų skaičiavimu, supras ir mano susižavėjimą šiuo iš pažiūros tarptautiniu mastu mažai reikšmingu faktu, ir M.Valentine´o nuveiktu Sizifo darbu. Juk išlaidos, kaip ir finansavimo paieškos, didžiąja dalimi yra smegenų darbas. Tą neblogai yra perpratę viso pasaulio low-no budget filmų kūrėjai, visiems kitiems irgi prieš imantis įgyvendinti projektą verta pamąstyti ne tik apie didelius pinigus, bet ir apie šiek tiek mažesnius. Verti dėmesio buvo ir kondensuoti kompiuterinių žaidimų kūrėjo P. Lubano patarimai norintiesiems kurti nemokamus internetinius žaidimus (free to play games) apie tai, kaip iš šių žaidimų užsidirbti pinigų. Grįžkime prie dalyvių. Šeštadienio dirbtuvėse tvyroje visai kitokia atmosfera. Kurti, kurti, kurti! Arba bent jau susipažinti su šalia sėdinčiu stalo kaimynu.

Cross

Štai čia ir prasideda, mano paprasta neskaitmenine galva, esminis cross. Skirtingų profesijų žmonės susitinka, susipažįsta ir esant palankiai situacijai mėgina bendromis pastangomis sukurti ką nors nauja. „Cross Media“ organizatoriai turi nemenką tarptautinę patirtį organizuoti tokius susitikimus – už tai, kad pamatėme ir sutikome vieni kitus prie darbo stalo jiems, kaip ir „Media Desk Lietuva“ darbuotojams, širdingai dėkui. Seniai visas verslo, kaip, beje, ir kultūros pasaulis suprato – konferencijų turinys svarbu, dar svarbiau užkulisiai – išdrįskite prieiti prie nepažįstamojo, išdrįskite užduoti klausimą pranešėjui, išdrįskite. Ir galbūt sutiksite ilgai ieškotą partnerį arba jums šaus galvon netikėta įžvalga. Entuziazmo, išradingumo, žavesio dirbtuvių dalyviams netrūko, taigi renginį galima vadinti visiškai pavykusiu. O kaip gi skaitmeniniai ir neskaitmeniniai medijų kanalai? Na taip, yra būdų juos lengviau, žaismingiau, išradingiau sujungti. Štai vienas paprastutis pratimas: surašykite į du stulpelius visus jums žinomus medijų kanalus. Pirmajame tebūnie tradiciniai: knygos, laikraščiai, atvirukai, teatrai, kino teatrai, renginiai, televizija, radijas. Antrajame – kiek naujesni – debesų kompiuterija (cloud computing), „Apps“, SMS, MMS, dalijimosi videomedžiaga ar fotomedžiaga svetainė etc. Galiausiai trečioje grafoje susirašykite visus kino ar literatūros žanrus (drama, melodrama, siaubo, trileris, veiksmo etc.). Atskirame lape – surašykite, kiek pajėgiate sugalvoti skirtingų auditorijų (sodininkai, namų šeimininkės, žvejai, vadybininkai, alkoholikai, gotai, sveikuoliai, ligoniai – visi tinka). Dabar bakstelėkite pieštuku į auditorijas ir pasirinkite vieną. Iš pirmojo sąrašo pasirinkite vieną tradicinę, vieną skaitmeninę mediją ir žanrą.

Turėdami omenyje atsitiktinai išrinktą auditoriją, sukurkite adekvatų, potencialiai sėkmingą produktą. Užduotis pažengusiesiems – pagalvokite, kaip jūsų genialus produktas pasieks potencialius vartotojus. Kilo naujų minčių, kokią skaitmeninę formą suteikti savo baigiamam rašyti istoriniam romanui? Šovė mintis, kaip efektyviau sukviesti parodos lankytojus ar parduoti daugiau bilietų į spektaklį? Kryžminant skirtingus medijų kanalus, eksperimentuojant su jų galimybėmis, bendradarbiaujant su skirtingų sričių specialistais tikrai kils gerų minčių.

Moralas „žaliems“

Norint ką nors sėkmingai sukryžminti, naudinga prieš tai geriau susipažinti su tuo, ką ruošiatės kryžminti. Skaitmeninės technologijos kone kasdien pasiūlo kokį nors naują formatą ar bent jau jo patobulinimą. Neišsigąskite gausos, pradėkite nuo mažų dalykų, pvz., pasidomėkite, ką, ir ypač kaip, internete ar su savo mobiliuoju telefonu veikia jūsų paauglys sūnus ar duktė. Jeigu mokate prie elektroninio laiško prikabinti fotografiją, išsiųsti SMS žinutę ar net MMS vaizdelį – daug galite pasiekti technologijų pasaulyje. Juk jos dažnai kuriamos nuožmiai laikantis principo, kad vartotojui būtų kuo paprasčiau jas naudoti.

Moralas „geltoniems“

Su esminėmis skaitmeninių technologijų naujovėmis būtina susipažinti išsamiau. Net jei nesate skaitmeninės revoliucijos fanas, periodiškai verta atnaujinti savo žinias. Antraip geometrinės progresijos būdu mąžta mūsų lankstumas ir gebėjimas dalyvauti tarptautinėse rinkose. Pirmą kartą išgirdote terminą „rimti žaidimai“? Pasidomėkite jais atidžiau. Video scroll? Taip, tai galima pritaikyti planuojamam šokio festivaliui. Dar vienas svarbus žodis: auditorija. Ne vienas lektorius pradėjo ir baigė savo pranešimą kalba apie auditoriją. Norint, kad produktas, projektas ar kūrinys turėtų pakankamą auditoriją, būtina prieš tai ja pasidomėti ir kuo geriau ją pažinti. Kaip įsivaizduojate savo kūrinio žiūrovą? Koks jis yra iš tikrųjų? Kokie jo tikslai, kaip jis gyvena, kas jam teikia džiaugsmą ir kas jį gąsdina? Kaip jį pasieksite? O svarbiausia, kuo jūsų kūrinys gali būti jam naudingas?

Moralas „raudoniems“

Esate skaitmeninių technologijų ekspertas? Kuriate kompiuterinius žaidimus, mobilias aplikacijas ir, galbūt, slapta naująjį „skype´ą“ ar „facebook´ą“? Skaitote pranešimus tarptautinėse naujosioms technologijoms skirtose profesionalų konferencijose? Jūsų galima paprašyti tik vieno dalyko – prieš paleisdami į pasaulį dar vieną kalnus pinigų generuojantį projektą, nepamirškite sau užduoti kelių klausimų: ar siūlomas turinys tikrai vertas auditorijos dėmesio? (Jei esate profesionalas, neabejoju, jog žinote šimtus būdu, kaip tą dėmesį pelnyti.) Ar tas turinys, atsiprašau, už tokį senamadišką žodį, nesikerta su jūsų asmeninėmis vertybėmis? Iš asmeninės patirties dirbant reklamos srityje žinau, kad tai nėra nei lengvi, nei malonūs klausimai. Vis tik atsakymai į juos formuoja tiek fizinio, tiek virtualių pasaulių peizažus.

O kaip gi Zen?

Ko ir dirbtuvėse, ir „Cross Media“ konferencijoje pasigedau, tai Zen. Bet kokiame sekuliariame pavidale. Viskas –žaidimų pinigai, internetinės struktūros, manipuliacija vartotojo silpnybėmis yra gana gerai ir tiksliai apskaičiuota. Loginę mano lėtų smegenų dalį tai įtikina. Tačiau tą kitą, dešinįjį pusrutulį – vargiai. Eisiu atsisėsiu ant upės kranto ir stebėsiu, kaip mirguliuoja Neries paviršius, galbūt net išsitrauksiu iš krepšio seną, storą, popierinę knygą ir atvertusi atsitiktinį puslapį paskaitysiu kokį eilėraštį. Na, o vėliau, prieš sėsdama dirbti, dar pasižiūrėsiu keletą įrašų „Youtube“. Skaitmeninių technologijų traukinys visu greičiu lekia į gausą ir įvairovę – net jei nesiruošiam visai sulįsti į skaitmeninę matricą, galime šiuo greitu smarkuoliu pavažiuoti pora įspūdingų stotelių.

„7 meno dienos“ Nr.22 (944), 2011-06-03