Įspūdingai, labai nuotaikingai M. Petrausko dainą „Žalioj lankoj“ traktavo Ignas Misiūra, o Auksės atliekama R. Žigaičio išplėtota lietuvių liaudies daina „Pūtė vėjas“, deja, nepaliko jokio įspūdžio. Koncerto pirmos dalies pabaigoje girdėjome duetu (visi kūriniai buvo atliekami pritariant fortepijonui) dainuojamą S. Šimkaus „Plaukia sau laivelis“.

W.A. Mozarto „Il core vi dono“ iš operos „Visos jos tokios“ ryškiai jautėsi skirtingas dainininkų profesinis pasirengimas, muzikos stiliaus supratimas: viešnia dainavo apsunkintu, perspaustu garsu, kuris nesiderino prie lengvo žaismingo vyriško balso. Panašiai atrodė G. Donizetti Eleonoros arijos iš operos „Torkvato Tasso“ ir dono Alfonso arijos iš operos “Lukrecija Bordžija“ bei po to nuskambėjusio dueto iš šio autoriaus operos „Favoritė“ skirtingas traktavimas. Gal dėl patirties stokos ar jaudulio A. Trinkūnaitė kovojo su sudėtinga muzikine medžiaga (reikia pagirti solistę už tikslų intonavimą, o palinkėti dar gerokai padirbėti su dikcija), o I. Misiūra-Tumanovas šalia atrodė kaip brandus menininkas. Švariai intonuota buvo ir G. Bizet Habanera iš operos „Karmen“, nors kiek stigo žavesio. Dainininkas dar sykį pademonstravo savo profesinius gebėjimus ir artistiškumą atlikdamas ariją iš G. Rossini operos “Vedybų vekselis“ ir po to smagiai bei žaismingai pateiktame šio kompozitoriaus duete „Oh! Che muso, che figura !..“ iš operos „Italė Alžyre“. Publikos džiaugsmui dainininkai bisui pateikė nediduką duetą iš populiarios F. Leharo operetės ir net pašoko valsą.

Balandžio 28 d. Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje savo pasiekimus, gražius balsus demonstravo buvusi profesorės I. Laurušienės LMTA auklėtinė, sopranas Eglė Chisiu, nuo 2006 m. gyvenanti Rumunijoje, jos vyras baritonas Vasile Chisiu, Eglės brolis, tenoras Algirdas Bagdonavičius, meno licenciato laipsnį įgijęs prof. V. Juozapaičio klasėje LMTA. Jiems akompanavo dvi pianistės: Natalija Bagdonavičienė dėmesingai, prašmatniu garsu – savo vyro Algirdo solo kūriniams, o Giedrei Muralytei-Eriksonei teko atsakingas krūvis talkininkauti E. ir V. Chisiu solo bei ansambliams.

Pirmoje koncerto dalyje solistai vienas paskui kitą dainavo skirtingų autorių arijas: E. Chisiu skambiu balsu pradėjo W.A. Mozarto Ilijos arija „Se il padre perdei“ iš operos „Idomenėjas“, V. Chisiu – įspūdingai, su vidine jėga – Gerardo rečitatyvu ir arija „Nemico della Patria“ iš U. Giordano operos „Andre Šenjė“, Algirdas Bagdonavičius minkštai, plastiškai – Almavivos arija iš G. Rossini operos „Sevilijos kirpėjas“. V. Chisiu su nesuvaidintu tragizmu, labai išraiškingai atliko Rigoleto sceną “Cortiggiani...“ iš G. Verdi operos „Rigoletas“, E. Chisiu – artistiškai, ryškiai, su įvairia dinamika, įdomiom išraiškos priemonėm – V. Barkausko Valdovės ariją iš operos „Legenda apie meilę“, Algirdas nuoširdžiai, gražiu savo tenoru – Rūtenio ariją iš V. Klovos operos „Pilėnai“. Pirmos dalies pabaigoje E. ir V. Chisiu įspūdingai, skambiais dramatiškais balsais padainavo ir suvaidino Silvijo ir Nedos duetą iš R. Leoncavallo operos „Pajacai“.

Antrą koncerto dalį pradėjo A. Bagdonavičiaus nuotaikingai atlikta Nino Rotos daina iš kino filmo „Krikštatėvis“. Don Karlo ir Rodrigo ryžtingas, temperamentingas duetas iš G. Verdi operos “Don Karlas“ buvo sunkus išbandymas lyriniam tenorui, nes galingas V. Chisiu baritonas nesulaikomai skriejo į salės erdvę. E. Chisiu nuotaikingai, raiškiai padainavo N. Bretano „Seną čigoną“, o Vasile sužavėjo klausytojus A. Stojos daina „Po vestuvių“, ją padainavo ir suvaidino artistiškai, temperamentingai, su išmone.

Koncerto pabaigoje buvo išraiškingai atlikti du G. Verdi ansambliai iš operų: Violetos ir Alfredo duetas „Un di felice“ iš „Traviatos“ ir tercetas iš „Trubadūro“. Jų galingi garsai privertė suvirpėti net senovines Arsenalo sienas.

„7 meno dienos“ Nr.18 (940), 2011-05-06