„Meilės eliksyras“ . Nuotrauka iš J. Miltinio teatro archyvo Kai šis rašinys bus publikuotas, nuo trumpų J. Miltinio teatro gastrolių sostinėje jau bus praėjusi daugiau nei savaitė. Kas išliko atminty? Kokius naujus sceninius potyrius šis įvykis padovanojo sostinės publikai? Kokių minčių ir apmąstymų sukėlė pastarasis trumpas teatro iš Panevėžio vizitas? Įstaigos, kuri yra mūsų teatro legenda ir kuri vienintelė gali didžiuotis legendos vardu. Vardu asmenybės, suteikusios impulsą visam mūsų teatro menui ir daugeliui tų mūsų teatro menininkų, kurie net nebuvo turėję kūrybinio kontakto su Maestro. Tasai vardas tiesiog įpareigoja teatrą būti meniniu reiškiniu. Tai - nelengvas likimas.
Šio likimo dramatizmą komplikuoja dar ir tai, kad Panevėžio teatro trupėje yra aktorių, kurie su Maestro ir bendravo, ir bendradarbiavo. Būtent ši aplinkybė, manyčiau, ir nulėmė, kad iš visų mūsų teatrų, išgyvenančių nelengvus laikus, pirmasis sukilo būtent J. Miltinio. Sukilo iš vidaus, kas daro jam garbę (juk galėjo romiai sau tūnoti dar ne vienus metus). Ir liko nesuprastas (bent jau daugumos teatralų). Jeigu šios gastrolės ir turėjo kokią papildomą...
|