Ypač Kamenec Podolske, kuris didžiuojasi savo pilimi. Bet įžengęs pro jos vartus ir pamatęs kieme saugomą kino rekvizitą prisiminiau vieną retai rodomą lietuvišką filmą, pasirodžiusį „perestroikos“ metais. Šeštadienį (LTV, vasario 5 d. 18.50) pagaliau galėsiu įsitikinti, ar tikrai Arūno Žebriūno „Mėnulio pilnaties metas“ (1988) filmuotas Kamenec Podolske, kur dabar bandoma atkurti savitą senamiestį, kažkada klestėjusius armėnų ir žydų kvartalus. Kaip jau supratote, mano turistinės nuotaikos visada paaštrėja vasarį, kai jau nebėra jėgų toliau kęsti žiemą ir traukia bėgti kur nors šilčiau.

„Mėnulio pilnaties metas“ nukels į senovės Lietuvą. Į ją plaukia bevardis jėzuitas (Jorgas Panaheas), įsitikinęs, kad lietuviai liko pagonys ir tą pagonybę reikia galutinai sunaikinti. Tiksliai nepamenu siužeto, bet filmo Lietuva - gana egzotiškas kraštas, o jėzuitas čia patiria kūnišką geismą pagonei blondinei (ją, beje, suvadino neseniai mirusi lenkų aktorė Maria Probosz). Filme taip pat vaidina ir Barbara Brylska. Ji yra vienuolė, akivaizdžiai pavyduliaujanti jėzuito dėmesio. Pilį, į kurią likimas atbloškia jėzuitą, supa maras, grėsmė dar labiau paaštrina žmonių elgesį. Žmogiškųjų aistrų puota maro metu - mėgstama kino tema.

Bet lietuvių kinematografininkai labiausiai mėgsta kitą - menininko temą. 1986 m. sukurtame filme „Zodiakas“ (LTV2, šiandien, 4 d. 19.05) ją plėtoja ir Jonas Vaitkus. Tai filmas-fantazija apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, bet jo personažai yra ir balerina Maja Pliseckaja, ir tuomet muzikologas Vytautas Landsbergis. Dabar „Zodiakas“ būtų pavadintas eksperimentiniu filmu ir sulauktų tarptautinių kino festivalių dėmesio.

Audriaus Stonio 2004 m. dokumentinio filmo „Tas, kurio nėra“ (LTV2, 6 d. 18 val.) herojus - taip pat menininkas. Kino režisierius Augustinas Baltrušaitis kūrė populiarius filmus Rusijoje, o paskui kažkur išnyko. Stonys jį surado senelių prieglaudoje Lietuvoje. Filmo herojaus likimas režisieriui tapo pretekstu prabilti apie esmines būties problemas - laisvę, gyvenimo prasmę, išnykimą, mirtį. Filmas pasižymi originalia struktūra.

Menininkų portretų lietuvių filmuose niekad nestigo, bet aš pasigendu tų, kurie yra tikrieji mūsų laikų didvyriai ir didmoterys. Antradienį vieną tokią pamačiau per LNK žinias. Nežinau, kas yra Asta Valentaitė, kaip ji užsidirba pinigų brangiems apdarams ir rankinėms, kurias iš jos pavogė namų tvarkytoja ir kurias jai grąžino policija. Ne tai svarbiausia. Esmė ta, kad p. Valentaitė atsisakė pavogtus daiktus priimti ir visi tie materialūs saldaus gyvenimo ženklai bus sunaikinti. Man ši istorija pasirodė simboliška. Joje kaip tame laše atsispindi viskas: nuvorišų požiūris, Nepriklausomybės laikais susiformavusios kartos vertybės, skurdžios šalies, kur dauguma gyventojų apsiperka dėvėtų rūbų parduotuvėse, absurdas ir neapsakomas turtingos ponios provincialumas. Tokių Eločkų žmogėdrų mūsų kine tikrai nebuvo.

Tam tikrą socialinės satisfakcijos jausmą panašiai mąstantiems turėtų sužadinti Shane'o Blacko filmas „Bučiuok bučiuok, šauk šauk“ (LNK, šįvakar, 4 d. 22.55), kurio premjera įvyko 2005 m. Kanų festivalyje. Filmo herojus yra vagis Haris. Bėgdamas nuo persekiotojų jis atsiduria Holivudo detektyvinio filmo aktorių atrankoje. Kartu su privačiu detektyvu ir aktore jis bus įpainiotas į paslaptingą žmogžudystę. Šiame filme pirmą didelį vaidmenį sukūrė Michelle Monaghan, jos partneriai Robertas Downey jaun. ir Valas Kilmeris. BTV šįvakar (4 d. 23.10) parodys dar vieną filmą, kuriame vaidina Kilmeris (jaučiu šiam aktoriui sentimentus nuo tada, kai Oliverio Stone'o filme jis sukūrė Jimą Morrisoną). Tai - Charleso Winklerio „Gatvės kraujas“ (2008). Banali detektyvinė istorija apie policininką, tiriantį savo partnerio mirties aplinkybes, rutuliojama konjunktūriškoje „Katrinos“ uragano scenerijoje.

Šiek tiek kitokį pasitenkinimą suteiks Peterio Howitto 1998 m. filmas „Dėmesio! Durys užsidaro“ (LTV, 6 d. 21.15). Jis paguos, kad gyvenimas visada gali pasikeisti. Reikia tik labai nedaug. Gesto, žmogaus ar likimo ženklo. Režisierius pasinaudojo kino itin mėgstamu siužetu, kai pateikiami keli to paties personažo likimo variantai. Kas nusvers herojaus gyvenimą, dažniausiai lemia atsitiktinumas. Londono reklamos specialistės Helen (Gwyneth Paltrow) gyvenimą lems tai, ar ji spės įlipti į metro vagoną prieš užsidarant durims, ar ne. Krzysztofo Kieslowskio filme „Atsitiktinumas“ tai, ar herojus spės į nuvažiuojantį traukinį, ar ne, buvo susiję su svarbiais politinės pozicijos pasirinkimo, požiūrio į vertybes, profesiją, meilę klausimais. Howitto herojė iš tikrųjų rinksis tik vyrą. Bet kartais, pasirodo, užtenka ir to.

Jūsų -

Jonas Ūbis

„7 meno dienos“ Nr.5 (927), 2011-02-04