Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
MUZIKA

Vienas faktas apie lietuvių kūrybą svetur


Vykintas Baltakas ir Rytis Mažulis Belgijoje


Karina Firkavičiūtė

Share |
Rytis Mažulis
Sumaniau parašyti šį tekstuką, nes mane sužavėjo du lietuviški opusai, suskambėję Belgijoje, flamandų bendruomenės rengiamame tarptautiniame naujosios muzikos festivalyje „Transit“ (jis vyko Liuvene spalio 22–24 d.). Tai Vykinto Baltako naujas kūrinys „Redditio“ instrumentiniam ansambliui, parašytas festivalio užsakymu, ir Ryčio Mažulio 2009 metų „14 canons“ (violončelei ir įrašui).

Manau, kad istorijos vardan svarbu tai fiksuoti ir Lietuvoje. Be to, pirmasis festivalio recenzentas flamandų dienraštyje „DeStandaart“ neužsiminė apie šiuos kūrinius. Tikiuosi, kad kiti, tarptautiniai muzikologiniai tinklai atspindės festivalį plačiau (jame dalyvavo ir „Neue Zeitschrift fur Musik“, BBC, Italijos, Nyderlandų žiniasklaidos atstovai) ir skirs lietuviams deramą dėmesį.

 

Jo mūsų kompozitoriai tikrai nusipelnė, juolab kad toks „tirštas“ lietuviškas akcentas atsirado netikėtai, atlikėjų dėka. Du lietuviški kūriniai buvo atlikti skirtinguose koncertuose, vienas šeštadienį, kitas sekmadienį. Ir šių dviejų koncertų kontekste abu lietuviški opusai skambėjo įdomiai, buvo labai muzikalūs, kartu protingi, aiškiai struktūruoti, atskleidę autorių sumanymus muzikinėmis, o ne pagalbinėmis priemonėmis.

 

Tai pabrėžiu, nes toks muzikalumas yra gan retas šiuolaikinėje muzikoje, be to, koncertuose buvo nemažai įdomių kontrastų. Pavyzdžiui, šalia R. Mažulio buvo pristatytas visai kitokio pobūdžio kūrinys – brito Christopherio Foxo „Something to do with belief“, kuriame teatro elementai atrodė kur kas svarbesni už garsinius (keičiamos žalios ir oranžinės violončelininko pirštinės, stryku braukiama per folija pridengtas stygas, grojama ant uždarytos klaviatūros ir pan.). V. Baltako koncerto kolega danas Simonas Steen-Andersenas žaidė su vaizdu, šešėliais, veidrodiniais efektais.

 

Šie veiksmo sumanymai buvo išties intriguojantys, gal kiekvienam klausytojui savaip. Man šįkart jie atskleidė tą gan netikėtą abiejų lietuviškų opusų muzikalumą. R. Mažulio kūrinys Liuvene skambėjo gerąja prasme kitaip, visai ne „mažuliškai“ – griežtus struktūrinius žaidimus užpildė gyva, alsuojanti violončelės solo „melodija“, intensyvūs sąskambiai kryptingai judėjo kanono trajektorija nuo pradžios iki pabaigos, jie skambėjo atspindėdami muzikinį kompozitoriaus pateiktų J.S. Bacho skaičių krūvį. Kūrinys gyveno – ir tai didelis atlikėjo, violončelininko iš Jungtinės Karalystės Antono Lukoszevieze, užsakiusio R. Mažuliui šį opusą, nuopelnas. Jis tikrąja to žodžio prasme interpretavo kūrinį.  

 

V. Baltako, beje, pastaruosius kelerius metus gyvenančio Liuvene, „Redditio“ yra kitokio pobūdžio, mažiau tirštas garsų prasme, jame daugiau erdvės, tačiau ne tuštumos, gal nėra tiek skaičių. Kompozitorius čia plėtoja ankstesnio savo opuso sopranui ir elektronikai „Ir“ idėjas – formules, motyvus, tembrus. „Redditio“ muzikinė logika taip pat labai išraiškinga. Kompozitoriaus mintis apie abipuses jo ir muzikos sąveikas bei įtakas, pasakyta diskusijoje prieš koncertą, buvo akivaizdi – jis siekė užfiksuoti ir apmąstyti tuos naujus impulsus, kuriuos jam suteikė anksčiau sukurtas kūrinys. Muzikinis rezultatas buvo labai sėkmingas, manyčiau, būtent išieškoto muzikalumo, išraiškingumo, turiningumo prasme.  Visą šio koncerto, kuriuo pasibaigė festivalis, programą atliko flamandų ansamblis „Champ d’action“, kuriam V. Baltakas ir dirigavo.

 

Festivalio koncertų salės buvo pilnutėlės. Net diskusijoje apie šiuolaikinės muzikos kritiką nebuvo laisvų vietų. Ir visi išgirdo jau senokai žinomas globalias tiesas, kad rašantieji dažnai turi rasti kompromisą tarp profesionaliai suprastos tiesos ir siekio pritraukti publiką į koncertus, kad kritikai siekia ne tik išsakyti pastabų, bet ir aprašyti skambėjusią muziką, tuo tiesiog norėdami ją papropaguoti, kad skirtingose valstybėse tradiciškai susiklostė įvairios kritikos formos, jos vartotojai, sklaidos priemonių gausa arba jų nebuvimas, įtakos koncertams, užsakymams ir pan.

 

Aš šiuo atveju norėjau pabūti ne kritike, o istorike. Fiksuoju lietuvių kūrybos laimėjimą dar viename tarptautiniame muzikos forume. Beje, 2012 m. Flandrijoje vyks Pasaulio muzikos dienų (ISCM) renginiai.


„7 meno dienos“ Nr.39 (915), 2010-11-05

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

euZonIAWPNLKsRBU, 2012-08-16 04:29

That's really tihnikng of the highest order

szvkPAUCEtiOkU, 2011-06-23 12:01

Superior thkining demonstrated above. Thanks!

malonu girdeti, 2010-11-08 11:59

Sveika sugrizusi!

tara, 2010-11-05 17:59

Ačiū, Karina.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti