Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
MUZIKA

„Gerai temperuotas klavyras“ - kompozitoriaus sukakčiai


Anonsas


7MD informacija

Share |
Giedrė Lukšaitė-Mrázková
Visas akademinės muzikos pasaulis jau daugiau kaip du šimtmečius pulsuoja savotišku penkerių metų ciklu, susidarančiu skaičiuojant ryškiausio visų laikų muziko Johanno Sebastiano Bacho (1685-1750) gimimo ir mirties sukaktis. Ištisos kartos nepaliauja žavėtis neišsemiamu didžiojo baroko meistro kūrybiniu palikimu, studijuoja jo dėsningumus, ieško užslėptų prasmių.

Lietuvoje šiųmečio jubiliejaus pranašu taps profesorės Giedrės Lukšaitės-Mrázkovos koncertas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje kovo 1 d. 18 val., kuriame nuskambės J.S. Bacho „Gerai temperuoto klavyro“ II tomas. Tai - Lietuvai daugeliu atžvilgių unikalus koncertas. Pirmiausia, atlikti visus 24 preliudus ir fugas, sudarančius kiekvieną iš GTK tomų, per vieną koncertinį pasirodymą - užduotis, kurios apskritai imasi vos vienas kitas pianistas. Kita vertus, koncerte kovo 1-ąją profesorė G. Lukšaitė-Mrázková muzikuos savo „širdies instrumentu“ - klavesinu, turinčiu visiškai kitokį nei fortepijonas išraiškos galimybių arsenalą.


GTK jau seniai yra tapęs visų pianistų, neišskiriant nė W.A. Mozarto ir L. van Beethoveno (!), profesinio ugdymo kertiniu akmeniu. Pasak žymiojo vokiečių pianisto, dirigento ir kompozitoriaus Hanso von Bülowo, „Gerai temperuoto klavyro“ preliudai ir fugos pianistams yra tarsi Senojo Testamento šventraštis (Naujuoju Testamentu Bülowas įvardino Beethoveno 32 fortepijonines sonatas).


Tačiau būtų klaidinga manyti, kad Bachas abu monumentaliuosius rinkinius kūrė fortepijonui. XVIII a. pirmojoje pusėje (GTK I tomas dienos šviesą išvydo 1722 m., o II tomas - 1744-aisiais) fortepijonas, kaip instrumentas, buvo dar tik pradinėse savo techninio tobulėjimo stadijose. J.S. Bachas, net ir susipažinęs su naujuoju klavišinių instrumentų šeimos nariu, negalėjo šiam dar „neapsiplunksnavusiam viščiukui“ užkrauti didžiulės savo kūrybinių sumanymų naštos.


Labiausiai tikėtina, kad „Gerai temperuotas klavyras“ buvo kuriamas orientuojantis būtent į klavikordą ar klavesiną - instrumentus, kuriuos J.S. Bachas labai vertino ir buvo puikiai įvaldęs, o jo muzikos tėkmė ir frazuotė itin organiškai paklūsta kaip tik šiems instrumentams.


Jau pats rinkinio pavadinimas „gerai temperuotas“ nurodo vieną iš pagrindinių laiko inspiruotų J.S. Bacho sumanymų. Derinimo (temperacijos) problematika buvo labai aktuali XVII-XVIII a. sandūroje. Iki tol absoliuti dauguma muzikos būdavo rašoma tonacijose iki trijų ženklų, diezų ar bemolių, ką lėmė „netobulas“ klavišinių instrumentų derinimas grynais harmoniniais intervalais, išlaikančiais grynuosius virpesius. Vargonininkas ir teoretikas Andreasas Werckmeisteris 1691 m. aprašė būdą, kaip suderinti klavesiną ar klavikordą, idant jais būtų galima muzikuoti nuo bet kurio chromatinio garso. A. Werckmeisterio sistema jau leido panaudoti visas tonacijas, kurių kiekviena turėjo savo spalvą, nuotaiką, kitaip tariant, temperamentą. Ir nors tai dar nebuvo mūsų dienomis suprantamas išlygintų pustonių derinimas, naujoji sistema labai praplėtė tonacijų diapazoną, o tuo netruko pasinaudoti naujovių ieškantys baroko kompozitoriai, taip pat ir J.S. Bachas.


Tad kovo 1-ąją girdėsime daugeliu prasmių maksimaliai artimą pradiniam sumanymui klavesininę GTK versiją. Nežiūrint formalaus viso rinkinio apsiribojimo dviem - preliudo ir fugos - žanrais, „Gerai temperuotas klavyras“ koncerte neabejotinai atsiskleis kerinčia daugybe muzikinės išraiškos aspektų. Neaprėpiamas J.S. Bacho genijus leido rinkinyje išvengti bet kokių medžiagos ir nuotaikų pasikartojimų, o poetiškasis rinkinio matmuo nepaliaujamai užburia ir klausytojus, ir pačius muzikos interpretuotojus.


Šis koncertas taps tarsi įžanga į visos savaitės renginius, susijusius su profesorės G. Lukšaitės-Mrázkovos viešnage Lietuvoje. LMTA Muzikos mokymo studijų centro kvietimu kovo 2-ąją profesorė skaitys pranešimą „Žodis J.S. Bacho „Gerai temperuotame klavyre“, o vėliau ves baroko muzikos interpretacijos užsiėmimus jauniesiems Lietuvos pianistams.


Balys Vaitkus



„7 meno dienos“ Nr.8 (884), 2010-02-26

Versija spausdinimui

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti