Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
DAILĖ

Apie kalbų lietuvį ir tylų lenką


Paroda „Artscape: Lenkija“ galerijoje „Vartai“


Danutė Gambickaitė

Share |
Rafał Bujnowski. Be pavadinimo. 2008 m.
Vos pravėrus galerijos duris pasitinka netikėtas vaizdas ir kvapas. Monochrominis juodos ir pilkos koloritas. Pelenais apibarstyti duonos kepalai su išskobtais Sokrato, Immanuelio Kanto ir Giordano Bruno veidais. Pastogė iš sudegusių knygų, užimanti didžiąją dalį pirmosios salės. Voratinkliais ir dulkėmis aplipęs lango rėmas su liepsnojančia žvakele ir ant grindų tyškančiu vašku. Iš butelių šukių sudėliotas trikampis, aplietas derva ir apmėtytas šiukšlėmis.

Tačiau tos šiukšlės nėra paprastos buitinės atliekos, o sudžiūvusių augalų sausuoliai, dulkės, smulkios popieriaus nuoplaišėlės - viskas natūralu. Kažkoks „natūralistiškas egzistencializmas“, tyliai sau pagalvoju. Viskas trapu, laikina. Laikas, laikinumas, per laiką, po laiko, dėl laiko - kaip suksi, visaip tinka.

 

Ray Bartkus - menininkas tarp Vilniaus ir Niujorko. Drąsiai ir įdomiai kalbantis/kuriantis apie viską: socialines problemas, politiką, kultūrą, savo asmenines patirtis, praeitį, ateitį ir t.t. Linksmas ekskursas: argi negražiai skamba - „Ray B“. Visai kaip X-ray (lietuviškai - rentgenas) ar kokio komiksų herojaus vardas. Spalvingas, kontroversiškas, ryškus, o dar „iš Amerikos“ - toks man visada atrodė Ray B.

 

Visi R. Bartkaus darbai šiame „Artscape“ kalba apie laiko pėdsakus: ir tiesiogiai apie materialius, ir netiesiogiai apie nematerialius. Taigi labiausiai R. Bartkaus darbai kalba apie irimą, dilimą, dūlėjimą. Taip pat apie senumo ir naujumo sankirtą. Apie trečią Williamo Blake'o knygos „Dangaus ir pragaro vedybos“ skyrelį, išverstą į vokiečių kalbą per google translate programą. Apie tai, kaip sena tampa nauja, bet vėl netikėtai (o gal tikėtai) išvirsta į sena. Taip pat R. Bartkaus darbai mąsto apie skirtingą skirtingų laipsnių supratimą, apie kalbą, apie natūrą ir natūros mėgdžiojimą. Apie tai, apie ką prikalbėta tiek daug, kad, atrodo, nieko nepasakyta. Apie tai, kad viskas, net google translate, kada nors vis tiek sudūlės, sutrupės, apeis pelėsiais, ištirps, bus ištrinti, pamiršti ir t.t. Žinoma, toks kalbėjimas anaiptol nėra naujas, bet jau pabodo visur kaišioti „naujumo“ ar „autentiškumo“ kriterijų, gal reikia tiesiog džiaugtis, kol tai pavyksta. R. Bartkaus kūriniai labai kalbūs, daugiasluoksniai ir formaliai, ir idėjiškai. Prie kiekvieno jų maloniai plepėdama galėčiau praleisti ne vieną valandą.

 

Akys keistai sureaguoja po tokio R. Bartkaus informacijos antplūdžio patekusios į minimalistišką Rafało Bujnowskio erdvę. Tarti žodį per atidarymą lenkų tapytojas atsisakė. Motyvas, suskambėjęs „Vartų“ direktorės lūpomis: „Labai daug į savo darbus įdėjau ir daugiau nieko nenoriu ir neturiu pasakyti“, - viską paaiškina. Nekalbus ir R. Bujnovskio tapybos albumas: darbų nuotraukos, pavadinimai, kelios padėkos - viskas juoda, viršelis taip pat juodas. Menininkas minimalistiškas ir konceptualus iki galo.

 

Pilkos, it metalas žvilgios drobės įstatytos į stiklo akvariumus mediniais rėmais. R. Bujnowskio tapyba be stiklų - kažkas panašaus į tuos keistus, magiškus atvirukus su smulkiais grioveliais. Juos kiek pakreipus pasikeičia vaizdas, ančiukas Donaldas pamojuoja ranka, diena virsta naktimi ir t.t. Tapydamas menininkas naudojasi panašiu principu. Blizgių aliejinių dažų potėpiai atrodo taip, tarsi turėtų panašius griovelius kaip tuose atvirukuose. Net ir be stiklų tokia tapyba nuolat juda, keičiasi.

 

 

Teko girdėti, kad tuos akvariumus R. Bujnowskis sugalvojo visai neseniai ir lietuviai bei šalies svečiai gali pirmieji pamatyti šį sumanymą. Stiklas suveikia kaip savotiškas projektorius, atspindintis aplinką (tai, kas yra prieš) ir perkeliantis visa tai ant pilkų, monochrominių potėpių. Erdvė priešais paveikslą - galerijos sienos, apšvietimas, žiūrovai - perkeliami ant drobės, paverčiami objektais. Linijos, šviesos vos mums pajudėjus taip pat sujuda, paveikslas pasikeičia. Žiūrėk, jau kita kompozicija, kitas objektas, vėl grožiesi iš naujo. Pakeiti žiūros tašką - dar kitas paveikslas, gali vaikščioti be galo. Savotiškas filmas, tik kitaip užfiksuotas, nepakartojamas.

 

Įdėmiai stikluose apžiūrinėjau savo veidą, siluetą, šešėlį ir to šešėlio šešėlį, santykį su aplinka ir susimąsčiau. R. Bujnowskis taip mus ir pagauna besistebeilijančius į savo fizionomijas. Pagauta prisiminiau, kaip vis susigėsdavau, kai apžiūrinėdama kokiame nors muziejuje po stiklu pakištus darbus automatiškai pradėdavau apžiūrinėti savo atspindį: ar plaukai nesusivėlę, paakiai nepajuodę ir pan. Tyliai juokdavausi pamačiusi tokius pat „meno mylėtojus“, masiškai besitaisančius šukuosenas priešais rembrantus, davinčius ir pikasus. R. Bujnowskis (nežinau, sąmoningai ar ne) tarsi įterpia ir šį gėdingą momentą.

 

Menininkas savo tapyboje įgyvendina vieną mėgstamiausių konceptualistų ir postkonceptualistų strategijų: pusę kūrybinio darbo perduoti žiūrovui. R. Bujnowskis nenarplioja jokių socialinių, politinių, asmeninių patirčių, lingvistinių ar dar kitokių temų. Darau prielaidą, kad svarbiausias jo „Vartuose“ pristatomų kūrinių objektas - pati strategija. R. Bujnowskis labai konceptualus tapytojas, realiai, o ne menamai vedantis šiuolaikinę tapybą konceptualia linkme.

 

Paroda veikia iki spalio 22 d.

Galerija „Vartai“ (Vilniaus g. 39, Vilnius) dirba antradieniais-penktadieniais 12-18 val.; šeštadieniais 12-16 val.


„7 meno dienos“ Nr.32 (908), 2010-09-17

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

GRIYecNfIiJ, 2011-10-26 04:48

Too many compliments too ltilte space, thanks!

YISwlfhKoFKee, 2011-10-24 03:04

I'm sohcekd that I found this info so easily.

eVNsgGRnkokV, 2011-10-23 20:26

You really found a way to make this whole process esaeir.

hudoznik to D&G, 2010-09-27 20:37

geriau butu nors viena international playground pastates, pagal humanitaru genos ir cheburashkos pavyzdi :-/

Dolce Gabana, 2010-09-26 13:02

:DD klausau, dede hudoznik, neitikina neitikina, ju ar so rait, bet linksma uzutad, negi pasilinksmint, papliotkint su kosmopolitiniu krokodilu nemozna, asara kita jam nusluostyt. o bonku tai nepavage, tiesiog eme ir pasijame y psio, prosta tak (vel linksma).

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti