Deep thinking - adds a new diesmnion to it all.

patikslinimas: parodos papildymas naujais darbais, deja, nėra mano idėja.

ne, tai daugiau pasekme

ar nuobodulys gali būti aistra?

tačiau ne visai A.Narušytė ja darė....

Knyga, ypač jos įkvėptesnės vietos yra gerokai įdomesnė už tas fotografijas, kurios ten nagrinėjamos. O paroda - tai visai kas kita: gera rašytoja nebūtinai sugeba sudaryti įtikinamą ekspoziciją. Ko gero, reikia rinktis - arba rašyti, arba rengti parodas, nes pastarajai veiklai kaip ir pritrūksta gabumų...

Parodos nematęs, tenorėčiau padiskutuoti: kiek suprantu, "nuobodulys" čia suprantamas ne kaip prasmės nebuvimas, o kaip specifinė kūrybinės prasmės paieškų atmaina. Nuobodulys, prostracija, "splinas" - tokia pat klasikinė kurinačiosios sielos būsena, kaip ir kūrybinė ekstazė. Tam tikra kūrybinio transo atmaina. Pasinėrimas į būvį vien dėl būvio. Nuobodulys - tai "message" niekur ir niekam, vadinas - į begalybę ir totaliai visiems. Taigi, modernusis menas ir toliau rodo tai, ko jis nerodo. Šia prasme "nuobodulys" ir "nuobodumas" mene jau beveik klasika. Taigi, būtinai eisiu žiūrėti ir pirksiu knygą :)

knygos neskaičiau ir nevarčiau, bet paroda faina, ji - "kitokia". Rodos nieko, bet ilgiau pasisukiojus ateina kažkoks pilkas, laiko išblukintas jausmas, kažkoks tempo grigio.