Elvyra Kairiūkštytė gimė 1950 11 15 Vilniuje. Našlaitė, augo Kuršėnų vaikų namuose. 1969-1971 metais mokėsi apipavidalinimo Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume. Nuo 1971 m. rudens studijavo grafiką LTSR valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Institutą baigė 1977-aisiais. Parodose dalyvavo nuo 1979-ųjų. Lietuvos dailininkų sąjungos narė nuo 1984 m., 1987 m. apdovanota Respublikinės jaunųjų dailininkų parodos pagrindiniu prizu. 1991 m. kartu su grafike Danute Gražiene atstovavo lietuvių grafikams Norvegijoje, Osle. 2006 m. balandį eksponavo piešinius ŠMC. Elvyros darbų yra Lietuvos muziejuose ir privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje. Mirė 2006 04 22 Vilniuje. Palaidota Kairėnų kapinėse.

Dailėtyrininkės Ramutės Rachlevičiūtės kuruojamas ciklas prasidėjo pernai pavasarį parodomis galerijose „Arka" ir „Akademija", baigsis 2009-aisiais Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje. Nebuvo naudotasi nė vienu muziejuose ar privačiose kolekcijose esančiu kūriniu. Visi parodų eksponatai - iš dailininkės kūrybinio palikimo. Palikimo paveldėtojai Regina ir Ignas Norvaišos kruopščiai suregistravo visus Elvyros darbus - estampus ir apie 12 tūkst. įvairaus formato piešinių, nuo mažyčių iki didžiulių keturių su puse metro ilgio lapų.

Nesu meno kritikė ar istorikė, todėl gilesnę kūrinių analizę ir apžvalgą palieku profesionalams. Pasakysiu tik, kad Kauno ekspozicija buvo unikali vien dėl galimybės eksponuoti 59 iš 12 tūkst. dailininkės piešinių. Tokios galimybės neturi kiti Lietuvos ekspozicijų plotai. Išimtis būtų ŠMC Vilniuje, jei centro vadovai susidomėtų Elvyros kūrybos sklaida. Jos darbai galingai atrodytų ne tik Lietuvoje, bet ir bet kurioje pasaulio galerijoje. Visi Kauno parodos piešiniai dovanojami Nacionalinam M.K. Čiurlionio dailės muziejui. Liko dar per 11 tūkst.piešinių, iš kurių galima būtų surengti kelias parodas vienu metu.

Jaučiu būtinybę pasiaiškinti, kodėl apie visa tai rašau. Taigi, truputis istorijos. 1971 metų rudenį išlaikiau stojamuosius skulptūros specialybės egzaminus į Dailės institutą. Prieš pat mokslo metų pradžią drauge su kitais būsimais studentais teko tvarkyti senųjų instituto pastatų rūsius. Nešėme iš ten šiukšles, pastipusių katinų griaučius ir panašias gėrybes. Kiti tvarkė instituto sandėliu paverstos Bernardinų bažnyčios palėpes. Gyvenau bendrabutyje. Mano bendraklasė, bendrakursė ir kambario draugė grafikė Audronė Onaitytė mokėsi kartu su Elvyra. Taip susipažinome, ir pamažu ji tapo mano gyvenimo dalimi. Mes nebuvome draugės, greičiau galima sakyti giminės, nes ji lankėsi mūsų namuose, bendravo su mano mama. Galbūt ją sudomino tai, jog buvau našlaitė, netekau tėvo būdama trejų su puse. Ji buvo visiška našlaitė, neturėjo ne tik tėvų, bet ir giminių. Buvau labai turtinga, kaip ji sakydavo, nes turėjau mamą. Institutą baigėme 1977 m., netrukus tapome kaimynės Kražių skersgatvyje. Elvyra gyveno rūsyje, kurį dažnai apsemdavo vanduo iš trūkusių vamzdžių, puvo baldai ir daiktai. Pamažu prastėjo jos sveikata. Apie 1990-uosius, perversmų metus liga paūmėjo ir ji atsidūrė ligoninėje, grįžo, paskui vėl ligoninė ir stiprūs vaistai... Elvyra iš visų jėgų ieškojo pagalbos. Jos ilgokai nematėme, staiga vieną dieną atbėgo pas mus ir sako: „Būsit mano krikšto tėvai!" Sakau, suaugusiam užtenka vieno, vyrui - vyro, moteriai - moters. „Tuomet tu, Ksanute (taip mane vadino), būsi mano krikšto mama." Ją pakrikštijo Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonas kunigas Juozas Tunaitis, dabar vyskupas. Taip tapau Elvyros krikšto mama.

Elvyros laidotuvių dieną susipažinau su Regina ir Ignu Norvaišomis, kuriems ji testamentu paliko visus savo darbus. Elvyra pati svajojo surengti didelę naujųjų piešinių parodą. Kažkuriai draugei yra sakiusi, kad jei būtų tokia galimybė, ištapetuotų savo piešiniais visą ŠMC. Regina su Ignu paprašė pagalbos tvarkant palikimą. Sutikau, nes jaučiau pareigą padėti Elvyrai bent mirusiai, jei neką tegalėjau padėti gyvai. Per porą metų nemažai nuveikta. Dabar lieka svarbiausias darbas - išleisti Elvyros Kairiūkštytės kūrybos albumą.

P. S. Kreipiuosi į tuos, kurie skaitys šias eilutes: jei pažinojote Elvyrą, kviečiu savo prisiminimais pasidalinti su knygos rengėja Ramute Rachlevičiūte.

„7 meno dienos“ Nr.46 (828), 2008-12-19