Jame prisimenamas vienas paskutiniųjų Lietuvos partizanų Antanas Kraujalis-Siaubūnas, kuris, prasidėjus sovietų okupacijai, kartu su dviem vyresnėmis seserimis tapo partizanų ryšininku, o nuo 1948 m. įsitraukė į partizaninį judėjimą ir aktyviai kovojo, slapstydamasis miškuose, iki žūties 1965 m. kovo 17 dieną.

Filmo autorius kalbina kraštotyrininkus, A. Kraujalio artimuosius - seseris, žmoną. Pasitelkęs jų prisiminimus, archyvinę medžiagą, A. Maceina atkuria dramatišką vienos šeimos istoriją. Šeimos, kuri nesiliovė tikėjusi nepriklausoma Lietuva.

A. Maceinos filmografija nėra ilga, tačiau jau pirmasis dokumentinis režisieriaus filmas „Juoda dėžė“ (1994 m.) privertė žiūrovus suklusti. Režisierius filmuose kalba apie tai, kas jam asmeniškai rūpi, su kuo jis pats yra susijęs.

„Skalvijos“ inf.

„7 meno dienos“ Nr.30 (906), 2010-09-03