Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
DAILĖ

Be įsipareigojimų


Nepriklausomas piešinių susibūrimas Nr. 5


Monika Krikštopaitytė

Share |
J. Anieliaus nuotr.
Visai neseniai Lietuvoje viešėjęs ir kelias viešas paskaitas skaitęs kairysis italų filosofas ir sociumo kritikas Franco (Bifo) Berardi įsitikinęs, kad problemų, su kuriomis dabar susiduria ekonomikos krizės ištiktas pasaulis, sprendimai nepriklauso ekonomikos sričiai. Filosofo kalboje raktinis žodis buvo „saviorganizacija“, o vertę jis siūlė nustatinėti ne materialiu įkainojimu, o patiriamo malonumo, prasmės, džiaugsmo, aistros kiekiu. Todėl buvo dar smagiau susidurti su praktine šio teiginio iliustracija Vilniuje - „Nepriklausomu piešinių susibūrimu Nr. 5“, kuris, pasirodo, vyksta jau penktus metus iš eilės.


Šiemet į neįpareigojančią vieno Užupio namo erdvę suėjo menininkai Dainius Liškevičius, Paulina Pukytė, Gintaras Makarevičius, Jurga Barilaitė, Linas Jablonskis, Kostas Bogdanas ir Kostas Gaitanži. Dar smagiau, kad vienos dienos susiėjimas įvyko paraleliai su ilgai rengtu ambicingu Šiuolaikinio meno centro X Baltijos tarptautinio meno trienalės „Miesto legendos“ projekto atidarymu. „Nepriklausomas piešinių susibūrimas Nr. 5“ visiškai be streso ir trimitų, gal net netyčia, įkūnijo pačią tikriausią miesto legendą - menininkų rajone, bohemiškoje aplinkoje, sukūrė laisvos kūrybos vyksmą ir parodė necenzūruotus, neatrinktus, neužsakytus, o jiems patiems įdomius ir svarbius piešinius: Paulina Pukytė - dalį savo kolekcijos iš schemų, braižomų ant visokio „trečio plauko“ popierėlių, norint paaiškinti, kaip nusigauti į vieną ar kitą vietą, Jurga Barilaitė irgi dėmesį atkreipia į eskizavimus - jos siena užpildyta trumpais idėjų brūkštelėjimais su schematiškais piešinėliais, prie kurių norisi ilgiau pastovėti ir įsivaizduoti, kur link nuves rebusai. Makarevičius ir Jablonskis pripaišę arčiausiai klasikinio piešinio žmogystų, kartais pavienių, kartais aplinkoje. Liškevičius, storu flomasteriu apipaišęs nuotraukas, patrauklius pozuotojus paverčia groteskiškomis pabaisomis. Gaitanži toliau plėtoja savo fantastišką ateivių pornografijos mitologiją. Pačios apleisto namo sienos ir daiktai nemažiau nei kūriniai dalyvauja veiksme - visi įsidėmėjo grakščią lyg gulbė tyro grožio vonią, fototapetus su palmėmis ir užrašą ant sienos „Cukrus“. Konstantino Bogdano kūriniai geriausiai paaiškina ne tik jo kūrinio vietą meno ir gyvenimo kontekste, bet greičiausiai ir šio menininkų susiėjimo savo malonumui pobūdį. Ant balto lapo menininkas įvardina: „Mano kaimynui nesuprantamas kūrinys“. Nesuprantamų kūrinių yra ir daugiau. Vieno jų nesupranta Romualdas Budrys, menininko kirpėja ir t.t. Tik Linas Jablonskis supranta vieną Bogdano kūrinį, todėl ir pasikvietė sudalyvauti parodoje.

 

Man regis, savo malonumui kurti kūriniai ne supratimu labiausiai domisi, o patiriamo džiaugsmo kiekiu. „Susibūrimas Nr. 5“ buvo labai atpalaiduojanti praktika, priminusi, kad menas turėtų būti ne juodas parduodamas darbas, o kažkas šiek tiek kita...

 

 

*  *  *

„7 meno dienos“ Nr.35 (864), 2009-10-02

Versija spausdinimui

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti