Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
DAILĖ

Dūzgiančios pievos


Nomedos Saukienės tapybos darbų paroda Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje


Živilė Ambrasaitė

Share |
Nomeda Saukienė. „Užstalė I, II“. 2009 m.
Jau antrus metus gyvuojantis projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ gimė siekiant suaktyvinti dabartinę kultūrinę sklaidą Lietuvoje. Skirtingose istorinėse vietose rotacijos principu rengiamomis parodomis ne tik siekiama atkreipti dėmesį į Lietuvos dvarų istorinį ir kultūrinį paveldą, bet ir norima padėti šiuolaikiniams menininkams surasti erdvę, kurioje jie galėtų pristatyti savo naujausius kūrinius. Parodos vyksta ne tik Vilniuje ir Kaune, bet ir Trakuose, Anykščiuose, Raudonėje ir Kelmėje, o viena iš baigiamųjų projekto ekspozicijų bus parodyta Klaipėdoje.


Šiuo metu Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikia vienos iš devynių šiais metais projekte dalyvaujančių menininkų Nomedos Saukienės tapybos paroda, kur eksponuojami nauji 2008-2009 metais sukurti darbai. Menininkė, nekeisdama tematikos ir išraiškos priemonių, toliau plėtoja pasirinktą kūrybos kryptį. Besikeičiančių metų laikų spalvos, šešėliais nuslenkančios nuotaikos, kartais gaivališka, kartais rami gamta - visa tai būdinga ir paskutinėms dailininkės nutapytoms drobėms.

 

Tiesa, įprastiniame fone atsirado naujų veikėjų. Antram gyvenimui prikeltas lapių iškamšas, galėjusias sukelti gyvūnų mylėtojų draugijos narių pasipiktinimą, pakeitė paukščių motyvas. Tai viename, tai kitame darbe pasirodantys fazanai vis dėlto atrodo lyg priklausantys natiurmortui. Ypač kai šie paukščiai kompozicijose atsiduria šalia stalo rakandų ir vešlių augalų. Žiūrint į šiuos darbus netgi kyla minčių apie XVII a. tapytus negyvosios gamtos kompozicijas ir jose vaizduojamus medžioklės laimikius („Užstalė I, II“).

 

Saukienės darbuose galima įžvelgti tam tikras užuominas į neįžvelgiamoje paveikslo gilumoje vykstantį ritualą. Tapytoja žiūrovui atskleidžia tik jo fragmentus - ar tai būtų taurė, kurią, rodos, paliko neapdairus šeimininkas, ar užklydęs paukštis, ar žolynų tankmėje pasimetęs veidas - viskas byloja apie paslapčia vykstantį veiksmą. Pati tankmė atrodo gaivališka, užpildanti drobės paviršių nesibaigiančiais susiraizgiusiais augalų stiebais, lapus už paveikslo ribų tiesiančiais alijošiais, sugeriančiais žvilgsnį gėlių žiedais. Saukienė kaip tikra žiniuonė išlaisvina žolynuose glūdinčias galias, kurių įgavusi augmenija ima keroti ir šėlti visame drobės paviršiuje. Čia tai vienoje, tai kitoje vietoje išnyrantys daiktai atrodo lyg ženklai - kyla noras netikėtą jų pasirodymą apipinti kokių nors susikurtų prasmių voratinkliu. Augalai tampa pranašesni už kitas gyvybės formas ir rakandus - dar minutėlė, ir jie visam laikui pranyks neramioje pulsuojančioje žalioje masėje. Žiūrovas pasijunta lyg dalyvautų dar vienoje Johno Wyndhamo „Trifidų dienų“ ekranizacijoje, tik nutapytoje šviesiais tonais ir ryškesnėmis spalvomis. Tačiau, kitaip nei minėtame filme, Saukienės drobėse kerojanti augalija nėra priešiška žmogui, ji veikiau sauganti, globojanti.

 

Nors kiti tarp margų žiedų įpinti veikėjai yra pasyvūs, pasinėrę į tam tikrą meditacinę būseną, juos supantys kerai tarytum stengiasi išsaugoti tą jų ramybę. Saukienė leidžia vaizduojamiems kūnams pasislėpti augmenijoje lyg Johno Williamo Waterhouse'o Ofelijai, atradusiai paskutinį prieglobsti ir amžiną ramybę žaluma apgaubtos upės vandenyse. Netgi pasitelktas raudonplaukės moters įvaizdis („Linkėjimai“) primena minėto romantizmo atstovo kūrinius.

 

Tapytoja, kaip ir ankstesniuose darbuose, mėgaujasi saulės ir šešėlių žaidimu nevaldomų augalų apipintuose plotuose, stebi besikeičiančius metų laikus, įsigeriančius į augalus ir keičiančius jų spalvų gamą, - taip gimsta drobės, kurias galima pavadinti Claude'o Monet tapyto tvenkinio su lelijomis krantu („Dūzgianti pieva I-III“).

 

Iš visų projekte „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ dalyvaujančių menininkų Nomedos Saukienės darbai išsiskiria ypatinga ekspresija, gaivališkumu ir itin asmeniniu santykiu su vaizduojamuoju objektu, jie leidžia pajusti vis dar gyvą ryšį su gamta ir joje patiriamą palaimingos ramybės būseną.

 

*  *  *

„7 meno dienos“ Nr.35 (864), 2009-10-02

Versija spausdinimui

Komentarai

xyrUqfzOx, 2011-05-04 01:18

Ppl like you get all the birans. I just get to say thanks for he answer.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti