Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Atostogos tinka visiems


Krėsle prie televizoriaus


Jonas Ūbis

Share |
„Auklėtojai“
„Tai filmas apie paskutinius dešimt mano gyvenimo metų: norėjau dalyvauti politiniame judėjime, bet neradau nė vieno, kuris iš tikrųjų veiktų. Tikiu, kad mūsų laikais jauni žmonės trokšta politinių permainų, bet nežino, nuo ko pradėti. Gal mūsų visuomenė tapo tokia atomizuota, kad dinamiška bendruomenė jau nebeįmanoma.“

Taip 2004 m. kalbėjo Hansas Weingartneris. Jo filmo „Auklėtojai“ (LTV, rugpjūčio 8 d. 23 val.) herojai – trys draugai, kurie originaliai maištauja prieš kapitalizmą. Jie įsilaužia į turtingų žmonių valdas, bet nieko nevagia – tik perstumdo baldus ir palieka žinutę, kad „riebūs metai baigėsi“. Kad riebūs laikai pasibaigė, ko gero, dabar žino vis dar saldžiame gyvenime plūduriuojantys lietuvių turtuoliai. Bet filmas skirtas ne jiems, o tiems, kurie nori keisti pasaulį, nors, jei atvirai, abejoju, ar tokių Lietuvoje yra daug. Abejoti verčia jau kelintą mėnesį nesibaigiančios tautos šventės, kurias visą vasarą transliuoja LTV. Ji jau parodė Jonines, nesuskaičiuojamas Lietuvos tūkstantmečio dainų, šokių, pagonių ir kitokių kolektyvų šventes, Prezidentės inauguraciją ir dar vieną kitą regioninį festivalį. Šį savaitgalį LTV žiūrovų laukia Jūros šventė Klaipėdoje, kitą – šlagerių festivalis Palangoje. Vis tiesioginės transliacijos, matyt, kad tauta galėtų džiaugtis kartu. O keistuoliai iš TV3 rytoj (rugpjūčio 1 d., 17 val.) siūlo švęsti Kazimierines. Žiniose net politikai vis garsiau prabyla apie ekonomikos pasiektą dugną, bet pasižiūrėjęs televizorių tuo nebetikiu. Kur dar pamatysite tiek besilinksminančių žmonių? Tik per lietuvių televizijas. Manau, kad šūkis: „Atvykite į šalį, kur šventė niekados nesibaigia“, labiausiai tiktų Lietuvos reklamos strategams. (Beje, nesu brangininkas, parduosiu pigiai.)

 

Bet grįžkime prie „Auklėtojų“. Pagrindinius vaidmenis filme sukūrė nuostabioji Julia Jentch, Danielis Bruhlis (netrukus aktorių pamatysime Quentino Tarantino filme „Negarbingi šunsnukiai“ – čia jis vaidina nacių didvyrį) ir Stipe Ercegas. Aktoriai įtikinamai atskleidžia savo herojų maištingumą, jų nenorą priimti miesčionišką gyvenimo būdą. Šis akivaizdžiai nepriimtinas ir filmo režisieriui, kuris šiuolaikinę visuomenę vadina „turėjimo vergais“: „Kita filmo tema yra išsilaisvinimas iš baimės. Svarbu numalšinti nerimą, negalvoti apie stabilizaciją. Laisvė reikalauja daugiau angažuotumo nei saugumas, bet ji jaudina daug labiau ir atneša daugiau pasitenkinimo. Turiu savo nuomonę, ką reiškia būti žmogumi. Manau, kad žmonių prigimtis yra klajūniška. Žmogui reikia laisvės. Tačiau dabar mažai kas patiria šią būseną. Dauguma primena kitą filmo personažą Hradenbergą – kaip ir jis, visi yra turėjimo vergai. Kažkas yra pasakęs: „Kada nors tapsi to, ką turi, vergu.“ Noriu, kad mano filmas pažadintų revoliucinę dvasią. Žmonės, nesutikite gyventi pasaulyje, į kurį atėjote. Maištaukite! Tai gali būti visai malonu.“

 

„Auklėtojai“ – komedija. Deja, tai išimtis, nes dažniausiai rimtas problemas analizuojantys filmai būna labai rimti. Čia ne priekaištas, bet juk ne visus didžius darbus reikia daryti rimtu veidu. Tokie mano priekaištai, žinoma, netinka Hany Abu-Assado filmui „Šių dienų rojus“ (LTV2, 5 d. 22.10). Tai pasakojimas apie du vaikystės draugus palestiniečius. Haledas ir Saidas buvo užverbuoti teroristų ir rengiasi tapti savižudžiais sprogdintojais. Jų užduotis – susisprogdinti Tel Avive. Kai vaikinai atsiduria ties Palestinos ir Izraelio riba, ima griūti visas jų veiksmų planas. Dabar filmo herojai turės veikti savarankiškai. Taip, kaip liepia sąžinė ir įsitikinimai. „Šių dienų rojaus“ premjera įvyko Berlyno kino festivalyje. Filmas sulaukė ne vieno apdovanojimo ir garbingų nominacijų. Manau, kad pirmiausia buvo įvertintas jo kūrėjų noras kitaip nei pramoginiuose amerikiečių filmuose parodyti teroristų kasdienybę ir jų motyvus.

 

Politiką ir pramogą nuo seno puikiai moka suderinti būtent amerikiečiai. LNK rytoj (rugpjūčio 1 d. 11 val.) primins Clinto Eastwoodo filmą „Kosmoso kaubojai“ (2000). Jo išeities taškas – net labai politiškas: pasibaigus šaltajam karui, amerikiečiai turi išvalyti kosmosą, kurį užteršė sovietų kosminiai laivai. Tačiau rusiška technika labai paseno, o šiuolaikiniai specialistai jau pažengė per toli. Nusprendžiama rasti žmogų, kuris gerai išmano pusės amžiaus senumo technikos specifiką. Tai pensininkas Frenkas (Clint Eastwood), kuris dar 1958 m. rengėsi kosminiam skrydžiui, bet taip ir netapo astronautu, nes vietoj jo ir jo draugų išskrido šimpanzės. Dabar Frenkas gali įgyvendinti savo svajonę. Jam keliama viena sąlyga: kartu turi skristi ir draugai. Šiuo filmu Eastwoodas primena, kad jo kino karjera prasidėjo vesternuose. O vesternas – tai visada pramoga. Pridėkite dar lašelį patriotizmo, humoro ir sentimentų... LNK, matyt, rasi ne vieną Eastwoodo gerbėją. Tik nelabai galėčiau patikėti, kad jie patys žiūri filmus rytais. Dar kitą sekmadienį (LNK, rugpjūčio 9 d. 10 val.) jie pasiūlys 1995 m. Eastwoodo sukurtą filmą „Medisono grafystės tiltai“. Tai gerai suvaidinta meilės drama ir nepamirštamas Meryl Streep vaidmuo. Kitą susitikimą su Meryl Streep žada TV3: šįvakar (31 d. 22.10) ji primins Roberto Zemeckio fantastinį filmą „Mirtis jai tinka“ (1992).

 

Istorijų apie desperatiškas namų šeimininkes mėgėjams siūlau nepražiopsoti P.J. Hogano filmo „Meilė be sąlygų“ (LNK, 2 d. 23.30). Filmo heroję (Kathy Bates) meta vyras ir ji nusprendžia vykti į Londoną, į visą gyvenimą garbintos popžvaigždės Viktoro Fokso laidotuves. Ten moteris sutinka buvusį žvaigždės meilužį. Jie kartu grįžta į Čikagą, kad išsiaiškintų, kas nužudė dainininką. Nepatikėsite, bet filmas sukurtas 2003 metais. Mennano Yapo filmo „Nuojauta“ (LNK, 9 d. 23.35) herojės Lindos (Sandra Bullock) vyras žūsta autokatastrofoje. Moteris apimta šoko, bet kitą dieną vyras lyg niekur nieko grįžta namo. Tik Lindos neapleidžia nuojauta, kad patirta vizija buvo perspėjantis ženklas. Todėl ji visaip stengiasi išvengti tragedijos. Panašūs filmai stengiasi mus įtikinti, kad gyvenimą galima pakeisti, reikia tik įsiklausyti į save ir viskas bus gerai. Ar toks supaprastintas požiūris gali paguosti? Nežinau.

 

Neslėpsiu, kad laukiu atostogų, todėl visai nenoriu galvoti apie būdus, kaip apgauti ar nugalėti likimą. Dabar galvoju tik apie tai, kaip pasinersiu į saldų nieko nedarymą ir leisiu sau net žiūrėti serialus. Rugpjūčio 5 d. 22.30 LNK pradeda rodyti vieną sėkmingiausių paskutinių metų rusų serialų – Sergejaus Ursuliako „Likvidaciją“. Mačiau tik kelias jo serijas, bet jausmas toks, tarsi autoriai bandytų antrąkart įžengti į tą pačią upę. Jie paėmė kadaise populiaraus Stanislavo Govoruchino serialo „Susitikimo vietos negalima pakeisti“ schemą, tik veiksmą perkėlė į pokario Odesą. Seklys, kuris gaudo miestą ir jo apylinkes siaubiančią žiaurią banditų gaują, šiame filme yra žydas Davidas Gocmanas (Vladimiras Maškovas), kurio asmeninis žavesys ir nepakartojamas odesietiškas akcentas tikrai palieka neišdildomą įspūdį. (Beje, personažas turėjo ir realų prototipą, apie kurį sklando legendos.) Visa kita – beveik identiška „Susitikimo vietai...“, net aukščiausio lygio aktoriai (Sergejus Makoveckis, Ksenija Rapoport) epizodiniuose vaidmenyse. Įdomu, kaip Ursuliakui pavyks pakartoti Štirlico sėkmę, nes režisierius baigia kurti serialą apie Maksimo Isajevo – būsimo Štirlico – jaunystę.

 

Jūsų –

Jonas Ūbis

 

*  *  *

„7 meno dienos“ Nr.30 (859), 2009-07-31

Versija spausdinimui

Komentarai

sKVWUsFS, 2011-06-23 20:43

That's 2 clveer by half and 2x2 clever 4 me. Thanks!

----, 2009-07-31 19:12

Esu tikra, kad filmo "Likvidacija" pagrindas yra pokario metais Odesoje ir kitose tuometinės TSSR apylinkėse siautusi labai gerai organizuota gauja vadinama "Čiornij kot"... joje dalyvavo ir intelektualių žmonių... Gerų atostogų...

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti