IMHO you've got the right awnesr!

Apžiūrėjau Vavelį ir Vilnių, pasijutau persotintas, tad bemaž nenorom dar užsukau į "Baltų meną" - ir bemat tapau įtrauktas į dialogą su eksponatais. Laikas čia slinko kitaip, dėmesys vis aštrėjo. Tamsa ir tai, ką iš jos "ištraukia" jautriausiai niuansuota (kokia įvairi!) šviesa arba prieblanda sukuria bežodį pasakojimą. Išeini žinodamas, kad gal būtent norėdamas jį pratęsti čia vėl sugrįši. Gal tik į šią salę, jau su kitomis jos "nemaišydamas". Tik nevertėtų rašyti, kad mintis meno dirbinius demonstruoti pritemdytose erdvėse yra unikali, nes tą itin sugestyvų principą teko (ir tai senokai) matyti ne viename pasaulio muziejuje. Bet tai visai nemenkina šio konkretaus atvejo, labai individualiai įprasminančio tamsos ir šviesos sąveiką tiek su neabejotina autentika, tiek ir su prabangia nūdiene juvelyrika.