įdomus straipsnio autoriaus pastebėjimas apie formalistinį pradą Šimulyno kartos menininkų kūryboje ir Šimulyno psichologizmą. Jačiasi šioks toks smerkiantis atspalvis termine formalizmas. Čia kažkur greta jau boluoja ir pasirengės iššokti į viešumą terminas "realizmas"... Įdomu ir ironiška, kaip istorija apsuka ratą... Beje, negalvojau, kad Šapoka yra jaunas :)

Akivaizdu, kad ieškant tikrų dalykų neišvengiamai teks atsigręžti atgal, į laisvus savo dvasia menininkus, kuriems svarbiausia buvo kūrybinė raiška, o ne siekis būti pastebėtiems, išgarsėti, užsidirbti... K.Šapoka labai teisus -
“Parodoje puikiai atsiskleidžia kamerinės Šarūno Šimulyno skulptūros savitumas, netgi savotiškas manieringumas, kuris šiuo atveju nekrenta į akis, bet kreipia labiau prie tam tikro laiko dvasios, stiliaus, būdingo daugeliui Šimulyno amžininkų, kolegų, kūrusių 7-9-uoju dešimtmečiais.“ Jie buvo ignoruojami sovietmečiu, lieka neatskleisti ir dabar, nors galerininkams ir kuratoriams, o ypač kolekcininkams, tas laikotarpis turėtų būti aukso kasyklos.

Kas cia per falas iliustracijoje?

stai ir daktaras Šapoka pademonstravo kaip galantiskai uzsivelka smokinga ir pasirisa varlyte- stebtinai skaidriai santurus ir netgi sventiskai hedonistiskai nuteikiantis pristatymas.
ar tai dovana Valentinui?