Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
DAILĖ

Nomadiški skaitiniai


Apie knygą „Migruojanti realybė“


Tautvydas Bajarkevičius

Share |

2008-ųjų pabaigoje Lietuvą pasiekė knyga „Migruojanti realybė“, kuri, dėsningai pagal pavadinimą, prieš tai jau buvo pristatyta Berlyne. Knyga yra dalis projekto, susidedančio iš parodų-konferencijų ciklo, vykusio Berlyno galerijoje GdK („Galerie der Kuenste“), internetinio žurnalo www.balsas.cc teminio numerio, skirto migruojančios realybės temai, bei tarptautinei auditorijai skirto projekto portalo internete www.migrating-reality.com. Toks dokumentinis knygos pobūdis lemia iš pažiūros neįprastą jos struktūrą. Joje galima rasti teorinių tekstų, esė, interviu, meno projektų dokumentacijų, kurių vienintelis ryškus bendras vardiklis ir „magnetinis laukas“ yra migruojančios realybės raktažodis.

Knygos tekstai publikuojami trimis kalbomis, bet joje nėra vertimų. Absoliuti dauguma tekstų - angliški, nors čia taip pat rasite vieną lietuvišką ir vieną vokišką tekstą, o viename iš įvadų, parašytų Vytauto Michelkevičiaus, pastraipą ar netgi sakinį pradėsite skaityti angliškai, pabaigsite lietuviškai (ir atvirkščiai). Tokiu būdu knyga jau savo forma tampa migracijos fenomeno manifestacija, nors, ko gero, tokį sprendimą padiktavo ir paprastesnės bei labiau pragmatiškos aplinkybės - dauguma tekstų ir konferencijoje, ir internetinėje www.balsas.cc platformoje publikuoti anglų kalba; be to, savaime suprantama, knyga skirta tarptautinei auditorijai, o lietuviški ir vokiški akcentai tampa simboliniais projekto specifikos orientyrais.

Knygos sudarytojai, o kartu ir projekto „Migruojanti realybė“ iniciatoriai - aktyvūs medijų kultūros tyrinėtojai ir praktikai Vytautas Michelkevičius, Johnas Hopkinsas, Mindaugas Gapševičius ir Žilvinas Lilas. Šiai redakcinei kolegijai pavyko suburti įdomų ir iš įvairių perspektyvų migracijos reiškinius aptariantį autorių kolektyvą. Laisva knygos struktūra leidžia netiesinėmis gijomis susijungti medijų teorijai, filosofijai, sociologijai, kultūros antropologijai, šiuolaikiniam menui ir meno kritikai. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl knygoje itin pabrėžiama ir migracija tarp disciplinų bei diskursų.

Kaip įvade rašo Mindaugas Gapševičius, migruojančios realybės dialektika šiandienos politiniame, ekonominiame diskurse tapo pakankamai banalia tema. Žvelgiant dar plačiau, postmodernybės ir globalizacijos akistatoje, ko gero, nėra reiškinio ar proceso, kurio negalima būtų apmąstyti migracijos kontekste. Žodynas, apimantis tranzitines zonas, daugiakultūriškumą, tinklišką judėjimą, nomadiškas tapatybes, kitoniškumą bei koegzistenciją ir kitas kategorijas, vienaip ar kitaip sietinas su migracijos tema, dažnai liudija ne tik teorines projekcijas, kartais - naująsias ideologijas, bet ir akivaizdžią kasdienybę. „Migruojančios realybės“ pasakojimai įgauna konkretų turinį atsispirdami nuo šios kiek abstrakčios tematikos ir retorikos.

Viename iš pirmųjų tekstų - Vytauto Michelkevičiaus interviu su Žilvinu Lilu - termino „migracija“ savaime suprantamybė kvestionuojama atskleidžiant ideologizuotas šio žodžio reikšmes bei papildomas konotacijas, pasiūlant apriboti šios sąvokos vartojimą ir keisti ją neutralesnėmis judėjimo ar, kitame kontekste, bastymosi sąvokomis. Migracija, pasak Ž. Lilo, apibrėžtą, bet tikriausiai net ne iki galo įsisąmonintą reikšmę įgauna tik socialinėje plotmėje, kur migrantas suvokiamas kaip į kitą zoną patekęs, savotiškai nevisavertis subjektas: „Paprastai migruoja ne tik „kiti“, bet tie „kiti“, kurių mes nelaikome lygiaverčiais partneriais ir kuriais nenorėtumėme būti.“ Migracijos terminas Ž. Lilui įmanomas tik ribos pripažinimo ir jos peržengimo situacijoje, kurioje pati sąvoka įgauna neigiamų išdavystės ir įsibrovimo prasmių. Nepaisant tokios vieno iš knygos redakcinės kolegijos narių pozicijos, migracijos fenomenas knygoje atsiskleidžia pačiais įvairiausiais rakursais.

Johnas Hopkinsas, kalbėdamas apie nuolatinę kaitą ir su kūnu judančią mūsų žvilgsnio perspektyvą (point-of-view), pasiūlo idėją, kad mes sutrikdėme natūralią kūno evoliuciją, pririšdami savo žvilgsnį prie ekrano. Teigdamas, kad anksčiau turėjome skirtingas žvilgsnio perspektyvas, o dabar turime tą pačią - ekraninę, jis klausia: „Kas yra tai, ką mes matome?“ Šis klausimas iš tiesų sukelia nemažai pamąstymų apie kintančius (šiuo atveju - standartizuotus ir nuskurdintus) realybės suvokimo modelius. Turėdamas universalią techninį ir meno pasaulius susiejančią patirtį, Johnas Hopkin sas pavydėtinai lengvai sprendžia „migracijos“ tarp įvairių disciplinų klausimą - jis nevadina to netgi „skrybėlių pakeitimu“, o vertina kaip natūralios kaitos ir bendros patirties kupiną kelionę - daro tai, ko nemažai kas atsižada susitaikę su standartizuotais ir klasifikuotais profesinių kompetencijų perskirstymo mechanizmais bei jų reikalavimais.

Reto vaizduotės polėkio psichodelinė, kvazifilosofinė Briano Reffino Smitho utopija apie zombius ir patafiziką galėtų būti pavadinta XXI amžiaus „Naujosios Atlantidos“ perdirbiniu. Antai „patafizika yra įsivaizduojamų sprendimų mokslas, kuris metafizikai yra tai, kas fizikai yra metafizika“. Tai biurokratinė utopinių disciplinų struktūra, kurią autorius lygina su „daugiau ar mažiau laisvaisiais masonais ant LSD“, o jos mokslo sritys - kritinė ir administracinė termosofija, diferencialinė kriziologija, lyginamoji plazmopraktika, praktinis išsmegeninimas ir daugelis kitų. Tikrai smagus skaitinys.

Ingo Guentherio „Pabėgėlių respublika“ nubraižo menamus, bet tikrais faktais grįstus realių pabėgėlių įsivaizduojamos valstybės kontūrus. Ar žinojote, kad per pastaruosius 20 metų Jungtinės Tautos užregistravo 20 milijonų pabėgėlių - populiacija, skaičiumi viršijanti Australiją; o jei įsivaizduotume, kad kiekvienas iš pabėgėlių „išsineštų“ ir proporcingą jam atitenkantį teritorijos plotą (paskaičiuota, kad tai 37 žmonės viename kvadratiniame kilometre), bendra pabėgėlių valstybės teritorija dydžiu prilygtų Prancūzijos, Vokietijos, Anglijos ir Italijos teritorijoms kartu. Ingo Guentheris pateikia efemeriškos valstybės modelį apmąstydamas teritorijos, tautinio identiteto, vyriausybės, ekonomikos temas ir sukurdamas ultrapostmodernios respublikos viziją.

Gintautas Mažeikis apmąsto šiuolaikinius identitetus, paremtus subkultūriniais simboliniais pasauliais ir jų santykį su kūrybinėmis industrijomis. Polemizuodamas su Guy Debordo spektaklio visuomenės kritika, Jeano Baudrillardo kritišku požiūriu į šiuolaikinę visuomenę kaip simuliakrų mašiną, taip pat filosofinėmis esencialistinės pasaulėžiūros prielaidomis, G. Mažeikis kaip produktyvią alternatyvą siūlo kūrybišką simbolių ir identitetų perkūrimą, nuolatinę identiteto transgresiją, viešą subkultūrinių grupių tapatybės atstovavimą bei jo gynimą.


Audronė Žukauskaitė, pasitelkdama Gilles'o Deleuze'o ir Félixo Guattari nagrinėjamą mažumos literatūros bei mažumos kalbos problemą ir Simono O'Sullivano interpretaciją, kad šiuolaikiniame mene idealiai atsiskleidžia Deleuze'o ir Guattari aptariami „mažumos kalbos“ principai, ieško politinio įvykio šiuolaikinio meno manifestacijose... ir jo ten nesuranda.

Be šių ir kitų tekstų knygoje galima rasti glaustesnių ar išsamesnių poros dešimčių meno projektų - videomeno, interaktyvaus meno, tinklo meno, garso meno, fotografijos - aprašymus bei dokumentacijas. Šia prasme „Migruojanti realybė“ egzistuoja ir kaip pakankamai išsamus realios ir virtualios parodos, kurioje susisieja įvairaus žanro medijų menas, šiuolaikiniai vizualieji menai ir šiuolaikinė muzika, katalogas.

„Migruojanti realybė“ šį ketvirtadienį Vilniaus knygų mugėje gavo ir specialų knygos meno konkurso „Vilnius 2008“ Vilniaus dailės akademijos apdovanojimą. Knygos dizaineriai - Lina Ozerkina ir Josephas Miceli.

„7 meno dienos“ Nr.6 (835), 2009-02-13

Versija spausdinimui

Komentarai

ItUFTcBG, 2013-06-10 10:03

Heck yeah bay-bee keep them coimng!

muiyrxwb, 2012-08-28 19:50

Great site. Good info.

ozrqtijh, 2012-08-28 19:37

Incredible site!

npeelrek, 2012-08-28 19:24

I want to say - thank you for this!

lkcwlyzb, 2012-08-28 19:12

I bookmarked this link. Thank you for good job!

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti