Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
MUZIKA

Dvidešimt metų eitas kelias


Šventinis vakaras LVSO jubiliejaus proga Vilniaus kongresų rūmuose


Gabija Svajonaitė

Share |
V. Jaručio nuotr.
Laikas - reliatyvi sąvoka. Kiekvienas dešimtmetis žmogaus gyvenimo kelyje palieka ryškią žymę, o orkestrui, kaip ir kūrybai, dvidešimt metų nėra daug. Tačiau pakanka tam, kad susiformuotų ir atsiskleistų kolektyvo veidas, puoselėjamos vertybės ir muzikavimo stilius.

Sausio 30 d., lygiai prieš 20 metų, įvyko pirmas Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro, tuo metu vadinto Valstybiniu jaunimo simfoniniu orkestru, koncertas. Norinčiųjų į jį patekti buvo tiek daug, kad besibraudama į Valstybinį operos ir baleto teatrą (kur vyko koncertas) minia išlaužė duris. Į šį faktą galima žvelgti ir simboliškai: su jaunatviška energija ir užsidegimu muzikantai tiesiog įsiveržė į Lietuvos kultūros erdvę, įnešdami naujumo ir originalumo gūsį.

Šių metų sausio 31 d. Vilniaus kongresų rūmuose vyko iškilmingas kolektyvo nueito kelio minėjimas, į šventinį koncertą sukvietęs net 13 skirtingų atlikėjų, glaudžiai susijusių su orkestru ypatingais bendradarbiavimo ir draugystės ryšiais. Vakaro metu koncertavo ir pirmojo orkestro koncerto solistai Irena Milkevičiūtė bei Vladimiras Prudnikovas, labai šiltai prisiminę bendradarbiavimo pradžią ir įvardiję kolektyvą kaip aktyviausiai koncertuojantį užsienyje ir tuo bene plačiausiai skleidžiantį lietuvišką kultūrą. Abu solistai prieš koncertą vykusioje spaudos konferencijoje pripažino, kad užsimezgęs ryšys su šiuo orkestru jiems, kaip ir daugeliui kitų scenos meistrų, ypač brangus. Gražių žodžių kolektyvui ir jo meno vadovui Gintarui Rinkevičiui negailėjo ir jauniausias vakaro svečias Edgaras Montvidas, pripažinęs, kad šis orkestras - tai pagrindinė, kone vienintelė kūrybinė gija, siejanti jį su Lietuva, ir kad orkestras visą tą dvidešimtmetį nesiliauja stebinti ir intriguoti gerąja prasme. Dainininkas džiaugėsi užsimezgusiu šiltu ir nuoširdžiu ryšiu su G. Rinkevičiumi, su kuriuo galima paprastai ir atvirai pasikalbėti apie kūrybinius planus.

Susitikime su žurnalistais orkestro susikūrimo istoriją mielai nupasakojęs tuometinis aukštojo mokslo ministras Henrikas Zabulis, ženkliai prisidėjęs prie orkestro susikūrimo, yra įsitikinęs, kad kūrybine prasme kolektyvas ne sensta, o jaunėja. „Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras nepaliauja ieškoti naujų kelių, į senuosius žiūrėdamas kaip į praeitą etapą", - teigė buvęs ministras.

Spaudos konferencijoje dalyvavę svečiai iš užsienio Aleksandras Kniazevas (violončelė), Aleksandras Paley (fortepijonas) ir Konstantinas Ščerbakovas (fortepijonas) visi kaip vienas išpažino savo meilę Vilniui, kuris daugeliui siejasi su ypatinga, gimtajam miestui būdinga šiluma. Visi trys pašnekovai džiaugėsi ilgamečiu bendradarbiavimu su orkestru ir Lietuvos klausytojais, kurie, pasak jų, puikiai supranta ir vertina sunkesnius kūrinius ir ypač šiltai priima muzikantus.

G. Rinkevičius savo ruožtu džiaugėsi jubiliejumi, taip pat ir pačiu koncertu, į kurį susirinko įžymūs Europos muzikantai, galintys papuošti bet kurią pasaulio koncertų sceną. „Džiaugiuosi kaip vaikas, sulaukęs 20-ojo gimtadienio", - šypsojosi G. Rinkevičius.

Ilgojo šventinio vakaro metu griežė violončelistai Davidas Geringas, Aleksandras Kniazevas, Natalija Gutman, smuikininkai Sergejus Stadleris ir Liana Isakadzė, skambino K. Ščerbakovas, Nikolajus Petrovas ir A. Paley, taip pat programoje dalyvavo operų solistai E. Montvidas (tenoras), Badri Maisuradzė (tenoras, Gruzija), Virgilijus Noreika (tenoras), I. Milkevičiūtė (sopranas) ir V. Prudnikovas (bosas). Taigi šventė įvyko, o nueitas kelias pažymėtas ne tik įspūdingu koncertu, bet ir leidiniu - LVSO jubiliejaus proga išleistas almanachas „Dvidešimties metų kelias", jį sudarė muzikologė Rima Povilionienė, o svarbiausias šio kolektyvo veiklos akimirkas aprašė muzikologės Lina Navickaitė, Vilma Paliaukienė, Eglė Gudžinskaitė, Asta Bielinskienė, Jūratė Katinaitė ir žurnalistė Asta Andrikonytė. Belieka tik tikėtis ir laukti, kol išsipildys svečių nuoširdžiai išsakyti palinkėjimai ir orkestras sulauks kitų, dar ženklesnių jubiliejų, nenustojęs ieškoti ir tobulėti.

„7 meno dienos“ Nr.5 (834), 2009-02-06

Versija spausdinimui

Komentarai

vZrDLpuZTeakd, 2012-04-27 06:48

Lapkritis 26 d, 2010Jeigu būti labai techniškai tikalisi, tai ilgą laiką buvo diskutuojama, kiek sukurti embrionų. Ir medikai visai neprieštaravo tam, kad būtų sukuriami trys, kurie talpinami į gimdą ir dažnai iš to gimsta dvynukai, vienam embrionui natūraliai neprisitvirtinus ir žūvus. Tačiau čia, matyt, įsikišo pacientų organizacija, kuri pageidavo leisti kurti daugiau. Juk jei procedūra su tais trim embrionais nepavyks, viską teks kartoti iš naujo. Ir mokėti iš naujo. Todėl įstatyme ilgą laiką buvo norima, kad atsirastų kompensavimas procedūrų. Jei išspręstų antrą klausimą, nereikėtų diskutuoti dėl pirmojo. Elementaru. Ir Bažnyčiai ramu, ir medikams nėra vargo dėl embrionų naikinimo, ir pacientams gerai, nes valstybė kažkiek prisidėtų prie žmonių noro gimdyti lietuvius. Manau, pagrindinė bėda yra valstybinis požiūris į nevaisingumą

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti