Deprecated: Function ereg_replace() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 82

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 191

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87
7 meno dienos > Nr. 13 (981), 2012 kovo 30 d. > Kinas > Gražios draugystės pradžia
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Gražios draugystės pradžia


Krėsle prie televizoriaus


Jonas Ūbis

Share |
„Barzakh“
Šiąnakt LTV (30 d. 23.45) primins vieną nesėkmingą lietuvių kino kūrėjų bandymą sukurti filmą apie meilę.

Algirdo Dausos „Markizas ir piemenaitė“ (1978) atskleidžia sovietinių lietuvių fantazijas apie gražią, todėl ir nelaimingą meilę. Į kaimą, kur gyvena lietuvaitė Saulė (Rasa Kirkilionytė), iš dangaus nusileidžia prancūzas Andrė. Aplink vyksta karas, bet lietuvaitė slapta slaugo sužeistą „Normandijos-Nemuno“ lakūną. Prancūzo neįsimylėti negalima, tik jis pasveikęs išvyks, o Saulė lauks savo meilės, matyt, visą likusį gyvenimą. Bet „Markizas ir piemenaitė“ – ne melodrama, nes iki gryno žanro lietuviai negali nusileisti. Užtat tariamos poezijos ir visokių grožybių – su kaupu. Ir gerų teatro aktorių – Kazimiera Kymantaitė, Vladas Bagdonas, Regina Zdanavičiūtė vaidina sodrius antrojo plano personažus. Prancūzai filme taip pat rinktiniai – baleto šokėjas Valdemaras Chlebinskas, rašytojas Rimas Šavelis ir Juozas Budraitis, kuris kine, ko gero, nevaidino tik japono.

 

Lietuvis antropologas Mantas Kvedaravičius ne vienus metus praleido kariaujančioje Čečėnijoje. Iš jo mokslinių stebėjimų prieš kelerius metus Suomijoje gimė filmas „Barzakh“ (LTV, balandžio 2 d. 21.30), susilaukęs didelio tarptautinio atgarsio. „Barzakh“ subtiliai rodo režimo aukų artimųjų išgyvenimus, jų bandymus sužinoti apie dingusius savo vyrus ir vaikus, jų likimus.

 

LTV2 (5 d. 19.30) pradės ilgą kelionę į XX amžių. Juozo Javaičio filmas „Česlovo Milošo amžius“ pasakoja apie Lietuvoje gimusį didį lenkų poetą, Nobelio premijos laureatą Czesławą Miłoszą, kuris save laikė LDK piliečiu. Ateinantį ketvirtadienį LTV2 parodys pirmą filmo dalį. Javaičio sumanymas man priminė vieno filmo pavadinimą: „Gyvenimas – tai romanas“.

 

Visi rašome savo gyvenimų romanus, bet neduokdie atsidurti „lietuviškame Tvin Pykse“. Taip Garliavą pavadino lenkų „Newsweek“ žurnalistas. Šiąnakt žiniose išgirdau prancūzų prezidento kreipimąsi į žiniasklaidą ir prašymą nerodyti Tulūzos žudiko nufilmuotų vaizdų. Pagalvojau, ar mūsų Prezidentė galėtų paprašyti nerodyti praėjusį penktadienį Garliavoje nufilmuotos priešais policijos kameras suvaidintos pasibaisėtinos isterijos, kuri pirmiausia žeidžia vaiką, bet paskui – ir mus.

 

Pavargusiems nuo lietuviškų aistrų siūlau pasižiūrėti kelis filmus, galinčius bent kiek sutaikyti su gyvenimu. Britų nepriklausomo režisieriaus Joelio Hopkinso „Paskutinis šansas įsimylėti“ (LNK, 1 d. 23.15) remiasi ta keista „chemija“, kuri kartais atsitinka tarp aktorių. Siužetas banalus – pagyvenęs vienišas išsiskyręs amerikietis, kurį vaidina Dustinas Hoffmanas, atvyksta į Londoną dalyvauti dukters vestuvėse. Atsitiktinai jo sutikta Emmos Thompson herojė Keit taip pat vieniša. Šis susitikimas abiem, ko gero, yra paskutinis šansas pakeisti gyvenimą. Filmą rekomenduočiau ir Londono gerbėjams – netikėtai romantiško miesto „Paskutiniame šanse įsimylėti“ labai daug.

 

Jasmilos Žbanić „Pakeliui“ (LTV2, 4 d. 22.20) nukels į kitą garsų miestą Sarajevą. Kadaise buvęs Balkanų daugiakultūriškumo simboliu, jis vis dar bando atsigauti po tragiškos XX a. pabaigos apsiausties. Sarajeve gyvena filmo herojų pora Luna ir Amaras. Luna yra stiuardesė, jai puikiai sekasi, bet Amaras netenka darbo, jam pakiša koją alkoholis. Poros problemos vis auga – Luna nesėkmingai bando pastoti, Amaras negali pamiršti praeities, jis vis labiau žavisi islamu ir tampa atsivertėliu salafitu. Lunai islamo požiūris į moterį nepriimtinas. Ji bus priversta rinktis: siekti išsaugoti vyrą ir meilę, ar išsaugoti save? Žbanic nevengia publicistikos, bet, ko gero, tai neišvengiama, jei nori platesniam žiūrovų ratui suprantamai prabilti apie šiuolaikinių Balkanų, kur pilietinio karo žaizdos vis dar neužsivėrė, problemas.

 

„Pakeliui“ rodo, kaip religija moko nepakantumo kitiems. Timo Burtono 1990 m. filmas „Edvardas Žirkliarankis“ (TV3, 31 d. 14.40) moko, kaip atsikratyti nepakantumo. Johnny Deppo herojus liko nebaigtas. Jis gavo mylinčią širdį, lankstų protą ir didelį talentą, bet jo kūrėjas mirė, ir Edvardas kelia baimę savo metalinėmis rankomis. Juolab kad jis gyvena amerikietiškoje Garliavoje, kuri nenori gerbti kitokių žmonių. Bet atsiras tikra fėja – „Avon“ agentė, kuri padės Edvardui.

 

Burtonas filme supina pasaką, fantastinio kino ir 3-iojo dešimtmečio vokiečių ekspresionizmo estetiką, animaciją ir postmodernistinį požiūrį į simbolišką „kitą“. Sako, kad Edvardą norėjo vaidinti Michaelas Jacksonas, jis net dalyvavo aktorių atrankoje. Bet režisierius pasirinko Deppą. Tai buvo pirmasis jų bendras filmas ir, kaip žinome, gražios draugystės pradžia.

 

Jūsų –

 

Jonas Ūbis


„7 meno dienos“ Nr.13 (981), 2012-03-30

Versija spausdinimui

Komentarai

IHBLxRyLRsq, 2012-08-14 14:29

AL: Gracias por tu comentario sirempe generoso hacia mis escritos. No se9 si merezca tus elogios, pero los acepto con carif1o. Por algo vienen de ti.Besos.PURI...............ELPOETA: Hola V. me alegra que hayas sentido la fuerza de los sentimientos que he puesto en esta novela que creo sere1 corto, espero. Y quien sabe, V. a lo mejor las historias tristes aunque bellas algfan deda se vuelven en realidad... aunque sf3lo sea vivie9ndolas a trave9s de la Literatura ya merece la pena.Besos y carif1os tambie9n para ti.Te visitare9.PURI................Graciela, mi linda mexicanita, cue1nto me gustan tus abordajes en mis blogs, me dejas la huella de tus palabras por doquier, y yo feliz. Me haces compaf1eda, Graciela.Has sabido desgranar perfectamente la esencia de este texto.Yo tambie9n espero seguirla, y que llegue a un final, pero que sea bueno... Vere9 lo que puedo hacer!Te visitare9 prontito, amiguita.PURI............ALMENA:Haces con facilidad lo que a mi me cuesta, amiga. Y es que has sabido sintetizar en dos frases el argumento de mi fragmento. Sed, has acertado de lleno! Esto me anima a pensar que les llegan mis sentimientos tal cual yo los plasmo. O eso espero y deseo.Gracias, amiga.Besos para la chica de los haikus.PURI..............Charito, tfa y yo sabemos mucho de perder fuerzas, pero en el fondo, somos fuertes y luchadoras. Por eso somos tan sensibles y escribimos ased. Mejor que los hombres! No nos van a perdonar, nos van a matar!Conforme9monos con escribir bien y transmitir, eso es un gran logro, amiga.Pero estoy de acuerdo contigo en que las mujeres damos me1s que los hombres, tanto cuando nos aman como cuando no nos aman. Y sed, la lluvia y el viento, y cualquier sonido de la naturaleza son una buen punto de partida para narrar bonitas historias. En eso coincidimos, tambie9n. Yo tambie9n espero que puedas seguir leye9ndome, y yo a ti. Besotes y fuerzas,la vida es lucha.PURI----------------ROSA: Hola, amiga dominicana y escritora, que9 feliz me haces cuando me dejas tus comentarios. Has hallado la esencia poe9tica en este texto como sf3lo lo puede hace

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti