Dainius Tarulis ir Jonas Tertelis. Nuotrauka iš „No Tejetre” archyvo. Nieko keisto, kad spektaklio veiksmą perkėlus į „Kablį“ ir išnaudojant buvusius geležinkeliečių rūmus kaip teatro sceną atrodo, jog pagaliau žaidžiama ir ieškoma naujų formų.
Pavyzdžiui, kad pamatytum spektaklį, turi dar ir pereiti dekoratyvinį Fluxus labirintą. Dekoratyvinį, nes juk viskas, kas Fluxus laikais juose dėdavosi, čia nebetilptų – tenka apsiriboti mažomis smulkmenėlėmis, kurios, sunku prieštarauti, irgi kvepia šiokiu tokiu interaktyvumu. Be to, nors labirintas ir trumputis, visiems sueiti į salę laiko prireikia nemažai, tad greitesniems žiūrovams laukiant likusiųjų galima mėgautis surežisuota, bet vis dėlto laukimo...
|