Deprecated: Function ereg_replace() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 82

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 191

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87
7 meno dienos > Nr. 8 (976), 2012 vasario 24 d. > Dailė > Nuo svajonių iki vieno asmens kulto
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
DAILĖ

Nuo svajonių iki vieno asmens kulto


Vienas maršrutas po vasario parodas


Monika Krikštopaitytė

Share |
Audrius Naujokaitis. Fotografijų ciklo „Jonas Mekas, Soho ir East Village, Niujorkas 1994–2001“ ekspozicijos fragmentas. JMVMC. Giedriaus Jucevičiaus nuotrauka


Kaip per pilkąsias Kalėdas ir buvo žadėta – snigo. Daugiau, nei galima buvo tikėtis. Nesiliaujantis debesų mindžikavimas išblukino kontūrus, baltumas nugalėjo ir visą Vilnių pavertė „baltu kubu“ – neutralia erdve, kur tik už durų, spalvotoje šilumoje vyksta gyvenimas. Anksčiau paveikslus buvo populiaru traktuoti kaip langus į menamus pasaulius ar bent bandyta ieškoti ko nors, kas gali būti gražiau už duris, o dabar siūlau patį miestą interpretuoti kaip baltą galerijos erdvę, o parodas – kaip kūrinius. Kadangi jokioje parodoje neįmanoma visiems darbams skirti vienodai dėmesio, todėl ir čia greičiau bus vieno pasivaikščiojimo per girgždantį sniegą kronika.

 

Vilniaus dailės akademijos „Titaniko“ (Maironio g. 3) antro aukšto ekspozicijų salėje – ir vėl dizainui skirta paroda. Ne veltui pastatas, nors ir tarnaujantis įvairiausioms švietimo įstaigos reikmėms, vadinamas Dizaino inovacijų centru – čia ne tik verda Dizaino katedros gyvenimas, bet periodiškai į parodų planą įsiterpia dizainui skirtos ekspozicijos. Lapkritį rodyta itin gerai parengta lenkų šiuolaikinio dizaino paroda „Pridėtinė vertė“, rudens sezonas atidarytas su specialia retroaktyvaus žvilgsnio ekspozicija, skirta Dizaino katedros 50-mečiui, birželį vyko „Jaunojo dizainerio prizo 2011“ konkursinė paroda ir kt. O dabar iki kovo 2 d. veikia Šiaurės ir Baltijos šalių dizaino paroda „16 žingsnių artyn“.

 

„Titanikas“ nuosekliai pažindina publiką su šiuolaikiniu dizainu ir mėgina įsiūbuoti susidomėjimą šia kultūros dalimi. Tokio tipo parodos gali būti įdomios kiekvienam, nes jose visuomet būna praktinės naudos (juk retas lietuvis samdo interjero dizainerį – namus kuria savo jėgom), atpažinimo („o ta kėdė, pasirodo garsaus dizainerio“) ir sumanaus (smart) proto žaismo. Šiuolaikiniam dizainui apskritai būdingas humoro jausmas, nes kaipgi kitaip sudominsi žmogų, jei ne savitu požiūriu į aplinką, kai praktiškos (pigi ir funkcionali, niveliuota ir pramoninė) aplinkos jau „atsikandome“ tiek ir tiek. Ir neprofesionalui akivaizdu, kad vienas iš ilgą laiką tveriančių leitmotyvų – ekologiją išryškinantys sprendimai.

 

Nors dizaino objektus be specialių žinių bagažo gal kiek ir lengviau suvokti nei šiuolaikinį meną, šios srities žinovų, juolab rašančiųjų šia tema bendruomenė dar tik formuojasi. Todėl, bent jau kol kas, besidominčiųjų dizainu būrys yra neproporcingas šia tema pasirodančių publikacijų kiekiui. Nekalbu apie reklaminius tekstus žurnaluose, padedančiuose susiorientuoti įrengiant butą ar namą. Ištiktiems aistros dizainui tenka raustis leidiniuose užsienio kalbomis ir naršyti daugybę patraukliai suręstų internetinių svetainių, tačiau juose nepakanka dėmesio Lietuvos aplinkai. Specializacija rašant apie dizainą yra būtina, nes menotyrininkai, dirbantys su vizualiais menais (bent dalis jų), labai įtariai žiūri į vadinamąjį „dizainierišką“ meną – kai pro įspūdingą vizualų sprendimą styro naivus turinys. Ko gero, geriausiuose kūriniuose tampa nebesvarbu, ar tai labiau dizainas, ar menas, tačiau šios sritys turi kartais labai skirtingus kriterijus, todėl prireiks laiko, kol atsiras norinčių surizikuoti analizuoti dizainą iš meno kritiko daržo.

 

„16 žingsnių artyn“ paprasto žiūrovo gal ir nepribloškia didžiulėmis naujienomis, tačiau keli darbai liks neištrinti iš nuolat perpildomo smegenų „kietojo disko“. Pavyzdžiui, Jessicos Signell Knutsson iš Švedijos „Sušildantys Baltijos jūros vaizdai“ – paprasčiausių dvispalvių apklotų kolekcija. Kiekvieną apklotą sudaro du atspalviai, o horizontali jų skirtis nurodo į jūros horizonto liniją. Tai jūros portretų kolekcija arba supaprastintų peizažų rinkinys. Besileidžiančios saulės oranžinė ir nuraudusios bangos, aušros rausvumas ir dar neprabudinta šešėlio pilkuma, du debesuotos dienos niuansai – vilnos ekranas teleportuoja į erdvų gamtovaizdį. Ir, ko gero, šie apklotai turi daugiau galių nei detaliosios marinistų drobės. Toje pačioje salėje atsidūrę jachtos maketas, mobili laužavietė, iškylos maišas, buteliukai su skirtingų jūrų vandeniu ir be pabaigos atnaujinami skandinaviški megztiniai verčia svajoti apie ilgas kaip vaikystėje vasaros atostogas (galbūt tuo dizainas ir laimi prieš meną – nes sugrąžina protą prie kūno), taip nederančias su peizažu už lango.

 

Kad ir ekstremaliomis sąlygomis (22 laipsniai šalčio), į maršrutą negalėjo būti neįtraukta Eglės Vertelkaitės paroda. Menininkė pasirodo retai, bet visuomet įsimena ilgam. Nors straipsnyje „Kirvis užšalusiai jūrai“ („7md“, Nr. 4, 2012-01-27) Laima Kreivytė ant Eglės Vertelkaitės kūrybos jau sudėjo visus svarbiausius akcentus, Vilniaus grafikos centro galerijoje „Kairė–dešinė“ (Latako g. 3) veikusi antroji parodos „Mergaitė su kirviu“ dalis provokuoja šį tą pridurti. Pirmoji parodos dalis buvo rodoma „Titanike“. Antroji „Mergaitė su kirviu“ daug kameriškesnė, jei tai įmanoma, turint galvoje, kad rankose kirvis. Ir įvairesnė – kone kiekvienas darbas atliktas vis kita technika. Tačiau ritmas išliko svarbiausiu visumą organizuojančiu elementu. Vertelkaitės kūryba savo dėmesiu struktūrai labai panaši į kompozitoriaus ar matematiko darbo eigą. Kaip ir žiūrėdamas į muzikines partitūras ar ilgiausias formules aiškiai suvoki, kad nors kūrinys vizualiai labai gražus, svarbiausia prasmė slypi už kodo. Brūkšneliai, tiesės, kirčiai ir jų aibės žymi kažką visai kita – erdvę ir jos ribas, jausmą ir jo pasekmes, laiko savybes (tąsumą, užsikirtimą, aštrumą) ir jo fiksavimo galimybes etc. Menininkė turi išplėtojusi savą ženklų sistemą ir iš jos konstruojamą privačią visatą, kurią įmanoma suvokti intuityviai (ir intelektualiai). Kaip ir ritualiniame šokyje, daug ko neįmanoma tiksliai nupasakoti žodžiais, tenka sekti ritmą kartojant kiekvieną kirtį ir galų gale įsitikinti, kad Vertelkaitės grafika, lygiai kaip ir muzika, yra suvokiama laike. Kaip visa oratorija negali nuskambėt galvoje per kelias sekundes, taip ir Vertelkaitės kūriniuose grandiozinės struktūros atsiveria po truputį.

 

Vieno skvero atstumu – VDA galerijoje „Artifex“ (Gaono g. 1) – rodoma dar viena abejonių dėl kokybės nekeliančios menininkės Laimos Oržekauskienės paroda. Mažytėje galerijos erdvėje pristatomi keli garsūs senesni darbai ir paskutinieji – serijos „Pitijos. Penkiasdešimtmetės“ ir „Kasdienybė. Ritualas“. Įdomu stebėti, kaip keičiasi kūriniai, atsidūrę kitoje erdvėje. Pitijos (senovės graikų pranašautojos, pamiršusios jaunystės aistras ir gilesnio žinojimo galia lemtingas ištaras perduodančios moterys) prietemoje atrodo dar ryškesnės. Iki tokio pat aiškumo kaip ir išorinis vaizdas išryškėja audimo raštai. Jie ima veikti unisonu. Bendras vaizdas sodresnis, ir tai padeda atsiskleisti sumanymo daugiasluoksniškumui. Ši ekspozicija yra tarsi koncentruota sakralaus susikaupimo ir iš jo kylančio palengvėjimo zona. Smūginis poveikis garantuotas. Tokios parodos gali užtekti ir visiems metams. Tačiau jei tikslas – sužiūrėti kuo daugiau, jėgų liko dar vienai.  

 

Jono Meko vizualių menų centras (Gynėjų g. 14, „Vilniaus vartų“ komplekse) netikėtai vėl (trumpam?) atsidarė brolių Audriaus Naujokaičio ir Daliaus Naujo-Naujokaičio paroda „Nereikia nerimauti. Gyvenimas tik prasideda“. Ir gana išsamiai parengta anotacija, ir rodomi filmai, nuotraukų serijos (gal tik išskyrus kelis medžio raižinius) vienaip ar kitaip siejami su Jono Meko asmenybe, gal net įvardinčiau tai asmenybės kultu. Fotografuojama Meko aplinka (Soho, Niujorkas) arba aplinka, kuria susižavėjo Mekas (Orvydų sodyba), filmuojamas Mekas arba filmuojama, kaip Mekas tai daro. Liko įspūdis, kad per atidarymą Audrius Naujokaitis net kalbėjo panašia maniera kaip Mekas. O gal čia tik įspūdis dėl to Amerikos lietuviams būdingo akcento. Paradoksas, kad papildomai kurti vaizdų srautą apie tą, kuris beveik neišjungdamas kameros pats save ištisai filmuoja ir tai reguliariai transliuoja, yra beveik konceptualus veiksmas. „Beveik“ sakau todėl, kad visas įžymybes žmonės yra linkę fiksuoti. O Mekas toks ir yra – pats tikriausias celebrity. Ir kas džiugina, kad jis – viena iš nedaugelio Lietuvos žvaigždžių, kuris yra nesportininkas. Ko gero, ir negali būti geresnės ar „teisingesnės“ vietos kultivuoti Meką nei Jono Meko vizualių menų centras. Nebent jei facebooke esi Jono „draugas“, vaizdų srauto gali būti ir daugoka. Tačiau Meko gerbėjams parodą vis tiek rekomenduočiau aplankyti, nes tikrai ras sau įdomių kadrų ir kokią nors tarp dainavimų ir šokių, vaikštinėjimų ir vyno ragavimo su bičiuliais ištartą reikšmingą frazę. Pacituosiu iš atminties tą, kuri įstrigo man: „Profesionalai nuo undergroundo skiriasi tuo, ar brangią, ar pigią techniką naudoja, aš anuomet filmavau ant pigios juostos, o dabar su paprasta videokamera.“ Šis paprasto ir pigaus gyvenimo (ir kūrybos) bruožas man vėl šiek tiek prieštaravo „Vilniaus vartų“ pompastikai, bet nėra ko nerimauti, nes gyvenimas juk tik prasideda...


 

 

„7 meno dienos“ Nr.8 (976), 2012-02-24

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

p0Jd9Rdg5, 2017-03-22 08:15

Great hammer of Thor, that is porfuewlly helpful!

uwzeZaIS, 2012-03-18 08:37

With the whole thing that seems to be building idsnie this subject matter, a significant percentage of viewpoints tend to be very refreshing. However, I appologize, but I do not give credence to your entire idea, all be it exhilarating none the less. It appears to me that your opinions are not totally justified and in actuality you are generally your self not even wholly certain of the point. In any case I did take pleasure in looking at it.

RAeNMtNJWuTC, 2012-03-15 11:24

45 pessoas Armamento: 8 x MM40 Block 3 Exocet 4 x MK56 oito ce9lulas VLS para medsseis ESSM 1 x lane7ador Mk 49 RAM bloco 1A CIWS 1 x Oto Melara 76/62mm Super Rapide 2 x Rheinmetall MLG 27

kur, 2012-03-01 09:34

tas asmuo .........ar čia apie tą neišsiblaivantį svetimų varžtelių nusavintoją

hubertas, 2012-02-24 08:36

Titanikas skęsta dizaine, NDG skęsta dizaine ir 7MD skęsta dizaine- valio, dizaineriams- valio!!!

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti