Deprecated: Function ereg_replace() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 82

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 191

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87
7 meno dienos > Nr. 34 (956), 2011 rugsėjo 30 d. > Kinas > Banditės, keršytojos ir bepročiai
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Banditės, keršytojos ir bepročiai


Krėsle prie televizoriaus


Jonas Ūbis

Share |
„Banditės”
Jei neskaitėte Stiego Larssono „Millenium“ trilogijos, galiu tik pavydėti ateityje dar laukiančio malonumo.

Lietuvoje romanas, regis, sunkiai skiriasi kelius ir, manau, ne tik dėl prasto vertimo, bet ir dėl mizoginiškos visuomenės. Būtent tokiai, tiksliau, vyrams, nekenčiantiems moterų, ir keršija pagrindinė romano herojė Lisbet Salander. Vienas laukiamiausių šio rudens filmų – Davido Fincherio romano ekranizacija, bet kol kas BTV (spalio 6 d. 22 val.) siūlo prisiminti pirmąją, 2009 m. Nielso Ardeno Oplevo sukurtą rašytojo tėvynėje Švedijoje. Ji vadinasi „Mergina su drakono tatuiruote“.

 

Ypatingais sugebėjimais pasižyminti Lisbet Salander (Noomi Rapace), kurią jos globėjai laiko asocialia ar net protiškai atsilikusia, padeda „Millenium“ žurnalo redaktoriui Mikaeliui Bliumkvistui (Michael Nyqvist) išsiaiškinti turtingos ir įtakingos šeimos narės dingimą. Besiaiškindami jie suranda daug skeletų ne tik tos šeimos spintose. Kartu Lisbet atsilygina už patirtas skriaudas ne vienam stipriosios lyties atstovui. Ji kaip grafas Montekristas ilgai brandino savo kerštą. Todėl tapo nenugalima.

 

Kairuolis Larssonas, kuris mirė nuo širdies smūgio, nesulaukęs pasaulinės šlovės, randa daugybę kruopščiai saugomų skeletų ir švedų valstybės spintose. Jam buvo nepriimtinas ne tik valstybės kišimasis į asmeninį piliečių gyvenimą, bet ir vadinamosios gerovės valstybės – Švedijos idealizavimas. Larssonas atskleidė mechanizmus, kaip tokioje klestinčioje, ramioje ir turtingoje šalyje atsiranda pabaisų tokių, kaip Norvegijoje šią vasarą žudynes surengęs Andersas Breivikas. Būtent toms žudynėms skirtas LTV pirmadienio dokumentinio kino vakaras. Bus parodyti naujas filmas – Håvardo Heggeno „Teroras Norvegijoje“ ir ištraukos iš aukų atminimo ceremonijos (LTV, 3 d. 21.15).

 

Dvi stiprias merginas pamatysime garsaus ir įtakingo norvegų režisierių bei prodiuserių, kartu sukūrusių per 300 reklamų, dueto Joachimo Roenningo ir Espen Sandberg debiute „Banditės“ (BTV, 1 d. 21.20). Kas norvegus nuvedė į Meksiką, matyt, ir taip aišku, bet kodėl jiems šovė mintis kurti ten vesterną, nelabai supratau. Filmo veiksmas prasideda 1880-aisiais. Jo herojės – turtingo bankininko duktė Sara ir vargšo fermerio duktė Marija. Iš pirmo žvilgsnio jų nesieja niekas, žinoma, išskyrus meksikiečių kultūrą. Kas jas suartino, neatskleisiu, bet abi kovos prieš amerikietį bankininką taip pat gudriai kaip Lisbet Salander prieš visus bankus. Salmai Hayek ir Penelopei Cruz šis filmas – puiki galimybė pademonstruoti ir grožį, ir temperamentą. Jis buvo kuriamas garsiajame Durango, kur nufilmuotas ne vienas vesternas, o Santa Rita kaimas susijęs net su ryškiausia šio žanro žvaigžde Johnu Wayne’u.

 

Stiprios moterys – ir pagrindinės Algimanto Puipos filmo „Elzė iš Gilijos“ (LTV, 1 d. 23 val.) herojės. Filmas perkels į XIX a. Karaliaučiaus kraštą. Gaila, kad sukūrimo metais lietuviški filmai dar nebuvo tokie laukiami, antraip dabar lietuviai taip nesiseiliotų iš džiaugsmo, žiūrėdami „Tadą Blindą. Pradžią“. „Elzėje iš Gilijos“ yra viskas, ko laukia iš kino žmonės, – didelės aistros, išraiškingi personažai, profesionalūs aktoriai, epiškas pasakojimas, puikiai atkurta epocha ir tiksli režisūra.

 

Kitaip nei dauguma panašios temos filmų, Scotto Derricksono „Emilės Rouz egzorcizmai“ (LNK, šįvakar, 30 d. 01.25) remiasi tikra istorija. Filmo herojė Emily atvyksta studijuoti universitete iš provincijos. Vieną naktį ją ištinka haliucinacijos, mergina mano, kad ją apsėdo demonai ir kreipiasi į savo parapijos kunigą, kad šis atliktų egzorcizmo procedūrą. Bet kovodama su apsėdimu mergina miršta, o kunigas atsiduria teisme. Jį gina garsi advokatė, netikinti antgamtiniais reiškiniais. Kunigas nebesitiki būti išteisintas, jis tik nori, kad visi sužinotų, kas atsitiko Emilei Rouz.

 

Rinkdami filmo medžiagą, Derricksonas ir scenarijaus autorius Paulas Harris Boardmanas susitiko su Niujorko policininku, kurio specializacija – paranormalūs reiškiniai. Policininkas davė jiems pasiklausyti autentiško egzorcizmo įrašą, nuo kurio stingo kraujas. Jis atskleidė filmo kūrėjams daug neįtikėtinų detalių, bet režisierius sako, kad įvairių personažų prisiminimai filme jam leido pateikti įvairius požiūrius ir leisti žiūrovams spręsti patiems, ar demonai egzistuoja. Pasak režisieriaus, kai kyla panašūs klausimai, galiausiai prieinama ir prie kitų – apie Dievą, moralę, atminties prigimtį ir tiesą.

 

Apie atmintį kalbės ir Johno Maybury 2005 m. filmas „Tramdomieji“ (LTV, šįvakar, 30 d. 23.15). Jo herojus, praradęs atmintį kareivis (Adrian Brody), yra apkaltinamas nužudymu, kurio jis neprisimena. Ligoninėje su Džeku atliekamas eksperimentas – kareivis sužino ir apie savo praeitį, ir apie ateitį, kuri galėtų būti, nes Džekui liko gyventi tik keturios dienos.

 

Iš anglų eksperimentinio kino atėjęs ir su kino istorija prieš tai nesusidūręs Maybury rimtai rengėsi „Tramdomiesiems“ – peržiūrėjo daugybę nebylių filmų, ypač atidžiai Ericho von Stroheimo, ir yra įsitikinęs, kad filme išnaudojo daugybę kino kalbos galimybių. Vėlų vakarą nesirengiantiems gilintis į tas galimybes galiu tik pridurti, kad filme taip pat vaidina Keira Knightley, Krisas Kristoffersonas, Kelly Lynch ir geras režisieriaus draugas Danielis Craigas. Bet jis buvo pasirinktas dar ir todėl, kad sugeba įtikinamai suvaidinti beprotį.

 

Jūsų –

Jonas Ūbis


„7 meno dienos“ Nr.34 (956), 2011-09-30

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

DNATwHvfI, 2012-01-08 14:04

That insight would have saved us a lot of efofrt early on.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti