Akys nepagrįstai laikomos daug tikslesniu liudytoju nei uoslė, kuri išeliminuota iš mūsų jutimų buvo jau XVIII a., nors uoslė yra vienintelis pojūčio organas, kuris perduoda informaciją tiesiai į uodžiamąsias smegenis, nekurdamas jose projekcijų. Kaip tik todėl užduotis sąmoningai užuosti ir analizuoti kvapą dažnai mums pasirodo kaip vienas sudėtingiausių dalykų. Ilgai mėgaujantis rožių kvapais pasirodė, jog šie yra labai plastiški ir sudėtingi, bet pasiduodantys analizei.

Pagrindinė projekto idėja buvo dvipusė:

– užuosti gamtoje esančio rožyno kvapą ir jį bandyti atkurti arba pamėgdžioti kitomis kvapiosiomis substancijomis visa tai perkeliant į miesto erdvę. Projekte mėgžiojimas yra suprantamas ne tik kaip interpretacijos galimybė, bet kaip gamtos ir kultūros sąjunga, iš kurios gimsta kvapūs kūriniai;

– užuodus mėginti išanalizuoti vieno iš anksčiausiai žmonijos istorijoje sukultūrinto augalo – rožės – kvapus, kurie dėl žmogaus įsikišimo, jo kūrybos, jo sąjungos ir kovos su augalų pasauliu nutolo nuo savo pirmapradės nedalomos kvapo substancijos ir tapo dalomi, skaidomi, atpažįstami ir pamėgdžiojami arba „išverčiami“ į kitas mažiau dalomas arba pirmaprades substancijas.

Ši paroda yra skirta ne tik patyrusioms nosims, bet ir visiems besidomintiems kvapo menu ar siekiantiems praplėsti uoslės filosofiją, kurioje kvapas nėra siejamas išimtinai su šiuolaikiniais kvepalais.

Parodą sudaro vienuolika kvapo segmentų, susijungiančių į taisyklingą rožių sodo struktūrą. Kiekvienas kvapas į erdvę išspinduliuojamas specialiu difuzorium, todėl lankytojas, priėjęs prie jam rūpimo kvepiančio objekto jaus tik tą kvapą, prie kurio jis priartėjo. O esant bendroje erdvėje bus galima užuosti visus kvapus. Kaip būna rožių sode drėgną ūkanotą rytą...

Paroda vyksta lapkričio 21–26 d.

Kostiumo dizaino katedros galerija (Maironio g. 3, Vilnius) dirba 12–19 val.

„7 meno dienos“ Nr.41 (917), 2010-11-19