„Vyšnių sodas“ nėra įprastas scenos meno kūrinys. Tai - tęstinis kūrybinis procesas, kuriame, pasitelkus įvairių meno formų - teatro, kino, muzikos ir performanso – sintezę ieškoma atsakymų į klausimus apie kūrybos prasmę, atminties vertę ir vertybių kaitą. Čechovo pjesė pasitelkiama kaip metafora, padedanti apmąstyti kultūros vietą laiko tėkmėje ir prisiminti jau Anapilin išėjusius mūsų kultūros „vyšnių sodo“ kūrėjus.

„Šiandien mes vėl susiduriame su klausimu - kur gali gimti meninė tiesa? Tokia tiesa, kuria galėtume pasidalint su kitais“, - klausė Kristianas Smedsas ir, subūręs skirtingų teatro menininkų bendruomenę, ieškojo šios tiesos toli nuo teatrinio gyvenimo šurmulio. Iš pradžių buvo tik apleistas sodas Vilniaus priemiestyje su senais vaismedžiais ir nedideliu vasarnamiu - nykstančio Vilniaus peizažo dalis. Ją sparčiai keičia naujas urbanistinis miesto veidas, kurio pėdsakai pastebimi ir priemiesčiuose. Tokių erdvių šiandien yra daugelyje Europos miestų. Tai - atminties erdvės, tampančios „vyšnių sodo“ priešistore. „Vyšnių sodo“ kūrybinę grupę sudaro labai įvairūs lietuvių teatrinės kultūros atstovai. Kai kuriuos buvusius bendražygius likimas išblaškė po pasaulį. O visus sujungė „Vyšnių sodo“ idėja. Iš tikrųjų jie ir yra tikrasis „vyšnių sodas“, kūrybinės bendruomenės utopija šiandieniame pasaulyje.

Po šįmet „Naujosios dramos akcijoje“ įvykusios premjeros kitąmet „Vyšnių sodas“ yra pakviestas į tarptautinius festivalius Seule ir Vienoje. Iš „Vyšnių sodo“ repeticijų sukurta videoinstaliacija „Gyvasis vyšnių sodas“ yra projekto dalis ir kartu jo tąsa, siekiant apmąstyti giluminius šiuolaikinio teatro pokyčius. Šįmet lapkričio mėn. instaliacija bus pristatyta Maskvoje rengiamame tarptautiniame festivalyje „Naujasis Europos teatras“.

Rusų dramos teatre „Gyvasis vyšnių sodas“ bus parodytas tarptautinio festivalio „Sirenos“ programoje (įėjimas laisvas). Idėją pristatyti instaliaciją Kauno dramos teatre padiktavo čia vykstanti rekonstrukcija ir teatro jubiliejus. Šiandien ne tik keičiasi pirmojo mūsų profesionalaus dramos teatro pastatas, bet taip pat jame pradeda dirbti nauja režisierių, aktorių karta. 70-metį švenčiantis teatras mena savo „vyšnių sodo“ praeitį ir kuria ateities viziją. Kokia ji bus - dar negalime pasakyti, taip pat ir Čechovo „Vyšnių sodo“ personažai nežino, koks likimas laukia jų, kai sodo nebeliks. „Gyvojo vyšnių sodo“ su jame dalyvaujančiais garsiais lietuvių teatro menininkais, kūrusiais taip pat ir Kauno dramos teatro istoriją, pristatymas yra kaip simboliškas atsisveikinimas su teatro praeitimi ir siekis ištiesti ranką ateičiai. Jų lūkesčius įkūnys vakarą užbaigsiantis Gedimino Gelgoto ir jo vadovaujamo Naujų idėjų kamerinio orkestro (NICO) pasirodymas.

ALP inf.

„7 meno dienos“ Nr.34 (910), 2010-10-01