Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
TEATRAS

LNDT premjera - „Daktaras Aiskauda“


Anonsas


7MD informacija

Share |
Jolanta Rimkutė, Evaldas Jaras ir Marijus Jacovskis su spektaklio personažais.
D. Matvejevo nuotr.
Lapkričio 8 d. Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į premjerą, skirtą jauniesiems žiūrovams. Tai - Kornejaus Čiukovskio „Daktaras Aiskauda“.


Knygą iš rusų kalbos vertė Danutė Čiurlionytė-Zubovienė, inscenizaciją parašė ir spektaklį režisavo Evaldas Jaras, scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė, kompozitorius Martynas Bialobžeskis, choreografė Živilė Baikštytė. Spektaklyje vaidina Robertas Balčiūnas, Remigijus Bučius, Algirdas Dainavičius, Rimantas Giedraitis, Algirdas Gradauskas, Marius Jampolskis, Jurga Kalvaitytė, Donata Kielaitė, Vitalija Mockevičiūtė, Miglė Polikevičiūtė, Šarūnas Puidokas, Vytautas Rumšas, Arūnas Sakalauskas, Arūnas Smailys, Raminta Verseckaitė, Arūnas Vozbutas.


Pasakojimai apie gerąjį žvėrelių gydytoją žinomi nuo XX a. trečiojo dešimtmečio. Pirmasis šį personažą sugalvojo anglų rašytojas Hugh Johnas Loftingas (1886-1947) - 1920 m. buvo išleista knygelė „Pasakojimas apie daktarą Dolitlį: iki šiol nespausdinta istorija apie ypatingą jo gyvenimą namuose ir stulbinančias keliones po svečias šalis“. 1922 m. pasirodė knyga „Daktaro Dolitlio kelionės“, vėliau - dar 8 knygos. Istorijos apie daktarą Dolitlį ir jo bičiulius Lietuvos vaikams pažįstamos iš Prano Mašioto vertimų - „Daktaras Dolitlis ir jo gyvuliai“ (1929), „Daktaro Dolitlio plaukiojanti sala“ (1930), „Daktaro Dolitlio didžiausioji kelionė“ (1934).


Loftingo personažas įkvėpė žinomą rusų rašytoją bei vertėją Kornejų Čiukovskį (tikrasis vardas - Nikolajus Kornejčukovas, 1882-1969) sukurti dar vieną panašų personažą - daktarą Aiskaudą.


K. Čiukovskis išvertė daug vaikų literatūros kūrinių: jo dėka rusiškai prabilo Marko Twaino, Oscaro Wilde'o, Rudyardo Kiplingo herojai, o kai kuriuos veikalus jis tiesiog perpasakodavo. Kitoks K. Čiukovskio sugalvoto personažo - daktaro Aiskaudos - likimas. Pirmiausiai jis pasirodė eiliuotuose pasakojimuose. Pats K. Čiukovskis sakė, kad sukurti šį herojų jį paskatino pažintis su Vilniuje gyvenusiu žinomu žydų gydytoju ir visuomenės veikėju Cemachu Šabadu - lankydamasis Vilniuje 1905 ir 1912 m. rašytojas buvo apsistojęs jo namuose.


Taip pat pasakojama, kad prie pagrindinių istorijos apie daktarą Aiskaudą personažų sukūrimo prisidėjo ir dailininkas Mstislavas Dobužinskis. 1924 m. rudenį jis su K. Čiukovskiu ėjo Petrograde Barmalėjaus gatve ir svarstė, kas gi buvo tas Barmalėjus. M. Dobužinskis pradėjo fantazuoti: „Tai buvo plėšikas, garsus piratas su trikampe skrybėle ir štai tokiais ūsais“. Nupiešęs baisų plėšiką, dailininkas pasiūlė rašytojui sukurti apie jį pasaką, kurioje iškart atsirado ir teigiamas herojus - daktaras Aiskauda. Jis skrenda virš Afrikos lėktuvu ir nuo žmogėdros Barmalėjaus išgelbsti Tanią ir Vanią, kurie į Afriką pabėgo nepaisydami tėvų draudimo. Pasaka apie Barmalėjų buvo išleista 1925 m., kiek vėliau pasirodė atskira eiliuota pasaka „Aiskauda“ - čia gerasis daktaras, gavęs Hipopotamo telegramą, ant banginio nugaros vyksta gydyti žvėrelių į Afriką ir pagydo juos šokoladu ir gogoliu-mogoliu. 1936 m. buvo išleista dar viena K. Čiukovskio knyga „Daktaras Aiskauda“, kurioje nurodyta: „Pagal Hugh Loftingą“.


Daktaro Aiskaudos nuotykiai ne kartą buvo pasakojami teatro scenoje ir kino ekrane; Lietuvoje ypač populiarus iki šiol rodomas Igorio Morozovo baletas „Daktaras Aiskauda“.


Naujojo spektaklio apie daktarą Aiskaudą režisierius Evaldas Jaras sako ieškojęs paprastos, mažiukams suprantamos istorijos: „LNDT yra keli spektakliai vaikams, bet 4-6 metų vaikai gali žiūrėti tik „Raudonkepurę“. „Daktaro Aiskaudos“ istorija tinkama žaidimui scenoje kurti. Tokia forma yra suprantama mažiausiems ir supažindina juos su teatru. Juk gražu pažiūrėti, kaip vaikas namuose pradeda žaisti, kuria istoriją pačiomis paprasčiausiomis priemonėmis, įsivaizduodamas, kad jis keliauja, plaukia, patenka į Afriką. Taip ir mes spektaklyje bandome žaisti pasaką. Ir, žinoma, stengiamės tikėti tuo, ką žaidžiame, nes tik taip galima įtikinti ir vaikus.“


Parengė D. Š.

 

*  *  *


„7 meno dienos“ Nr.39 (868), 2009-10-30

Versija spausdinimui

Komentarai

UMIhSUKqAZlvNzg, 2011-10-26 04:47

Alright alright alright that's exactly what I nedeed!

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti