Renzo Piano ir Richardo Rogerso Pompidou centras Paryžiuje. Giedriaus Jucevičiaus nuotrauka
Atviro ir gyvo meno muziejaus idealas ėmė formuotis XX a. 7-ojo dešimtmečio antroje pusėje, kai pakitusios meno formos nebegalėjo išsitekti tariamai neutraliame modernistiniame baltame kube. Menininkai anksčiau už filosofus ir teoretikus, kurie šios temos ėmėsi 8-ajame dešimtmetyje, pradėjo kritikuoti institucijų uždarumą ir galią. Atviros muziejinės erdvės pradžia formos požiūriu laikoma Ludwigo Mieso van der Rohe’s Naujoji nacionalinė galerija (1962–1968)...
| 
Skaityti visus 
Rašyti
