Justė Venclovaitė. Instaliacijos „Do not drop“ fragmentas“. 2012 m. Justė Venclovaitė yra jauna menininkė, šiuo metu aktyviai dalyvaujanti parodose, įvairiuose projektuose ir jau pastebėta savo kartos kritikių. Ji konstruoja kūrinius-rebusus. Pudelių skulptūriniai portretai, iš medžio sumeistrauta kamera, atskirtos nuo kūno molinės šlaunys, antys, grandine juosiančios ratą, tirpstantis ir fragmentuotas, akvarele lietas besijuokiantis veidas, – šie ir panašūs darbai už vaizdo verčia ieškoti sumanymų, mąstymo krypties. Tai labiausiai ir provokuoja pokalbį. Kitas interviu akstinas – neseniai vieną savaitę rodyta jos instaliacija „Do not drop“ galerijoje „Vartai“. Šiame pokalbyje mėginsime atrasti raktus į Justės Venclovaitės kūrybą.
Danutė Gambickaitė: Vilniaus dailės akademijoje studijavai skulptūrą, prieš tai mokeisi Čiurlionio menų gimnazijoje, gal šiek tiek papasakosi apie šiuos tarpsnius? Kas tuo metu buvo įdomu?
Justė Venclovaitė: Mokyklos laikais, turbūt kaip ir visiems, įdomu buvo viskas ir niekas. Neslėpkim, kai esi mokinys, dažnai galvoji tik apie pietų pertrauką, o ne apie kūrybines aukštumas. Žinoma, „čiurlionkė“ labai daug davė menine prasme....
|