Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
TEATRAS

Šeimos irimo monotonija


Maksimo Gorkio „Motina (Vasa Železnova)“ Vilniaus mažajame teatre


Austėja Adomavičiūtė

Share |
Eglė Gabrėnaitė – Vasa Železnova.
D.Matvejevo nuotr.
Mažojo teatro repertuare jau porą mėnesių rodomas Kirilo Glušajevo spektaklis pagal Maksimo Gorkio pjesę „Motina (Vasa Železnova)“. Drama pasakoja apie XX a. pradžios rusų verslininkų šeimos santykius. Dramaturgas sutelkia dėmesį į pakrikusią giminę, kur palikimas svarbesnis už tėvo gyvybę, o pinigai – už moralę, ir į motinos Vasos Železnovos pastangas atkurti šeimos vertybes.

 

Železnovų namai persmelkti artėjančios mirties atmosferos. Giedamos religinės giesmės, gaudžia varpai (muzika Fausto Latėno). Tačiau pagrindiniu šeimos santykių varikliu tampa būsimos turto dalybos. Visi įsikibę į tuos atšiaurumu dvelkiančius namus tik dėl pinigų ir gyvena viltimi, kad pavyks pabėgti. Į Maskvą, į miestą, kaip kad troško Čechovo trys seserys. Scenografijoje ir kostiumuose (Marijus Jacovskis) dominuoja pilka ir juoda spalvos, niūri spektaklio atmosfera iliustratyviai perteikia neapykanta ir nepakantumu grįstus veikėjų tarpusavio santykius. Nekintantis scenovaizdis kuria klaustrofobišką uždaros erdvės ir sustingusio laiko įspūdį.

 

Prieš premjerą režisierius teigė, kad šiandien Lietuvos scenoje Vasą Želzenovą gali suvaidinti tik Eglė Gabrėnaitė, tačiau neįtikino jos būtinybe atlikti šį vaidmenį ir nepabrėžė jos išskirtinių bruožų. Vasa, atrodo, abejingai žvelgia į aplink vykstančius dalykus, tačiau reaguoja skaudžiai, nors to ir neparodo.

 

Eglė Gabrėnaitė kuria atšiaurią, visiems vienodai griežtą Vasą. Vienintelė iš palikuonių motiną supranta ir jos ketinimams pritaria tokio pat būdo vyresnėlė Ana (Gabrielė Tuminaitė). Pirmame veiksme pasirodžiusi Ana iš pirmo žvilgsnio reprezentuoja laimingą miesto gyvenimą, nes jai pavyko ištrūkti iš namų provincijos. Tačiau greitai Ana įrodo, kad yra tikra Vasos Železnovos dukra. Iš pradžių išlaikytas atstumas tarp jos ir motinos natūraliai virsta nebylia dviejų tvirtų ir racionalių moterų sąjunga. Tad ir miestietišką modernią Anos suknelę, baltumu išsiskiriančią iš kitų, keičia tamsus, motinos drabužius primenantis apdaras. Šilti Vasos jausmai prasiveržia tik bendraujant su Ana, bet susitikimo pradžioje tai veikiau pataikavimas verslo partneriui, o ne motinos meilės dukrai išraiška.

 

Gintarė Latvėnaitė nelaimingai ištekėjusios Pavelo Železnovo (Leonardas Pobedonoscevas) žmonos Liudmilos charakteriui suteikia energijos ir dviprasmiškumo. Netikėta ir nepakankamai pateisinta jos transformacija. Pirmame veiksme ji lyg ir viliokė, gundanti Prochorą (Darius Gumauskas, Rimantas Bagdzevičius) ir Semioną (Mantas Vaitiekūnas), o antrame staiga tampa aplinkybių suvaržyta auka, paklūstančia Prochorui, kad būtų išsaugota jos paslaptis. Jos iš pirmo žvilgsnio sąmokslininkišką sąjungą su Prochoru reprezentuoja ir kostiumas – suknelę ir kailinukus antrame veiksme keičia vienuoliškas apdaras.

 

Iš kitų spektaklio veikėjų išsiskiria Leonardo Pobedonoscevo kuriamas personažas. Jo šleivas ir kreivas rachitikas Pavelas – atgrasus, niršus ir nestabilus, šlubuojantis ir vis nerangiai besistengiantis nesveika ranka susišukuoti plaukus. Ujamas visų artimųjų ir elgiasi kaip gyvulys. Nuolat prašo gailesčio iš motinos. Skausmingas jo prisipažinimas Anai apie meilę Liudmilai, kai brolis beviltiškai maldauja sesers išmokyti žmoną jį mylėti. Šiame nedideliame monologe Pobedonoscevas sutalpina visą Pavelo apmaudą dėl savęs, kad taip nevykusiai nuaugo, dėl žmonos, kad pasirinko nemylinčią. Nuolat tamposi maišą su morkomis, ikonomis, springsta pūkais po įsilaužimų į Prochoro karvelidę. Šermenų laukimo rutiną kartais pertraukia Pavelo ir Prochoro konfrontacija, vedanti į finalinę jų kovą, kuri baigiasi dėdės mirtimi.

 

Prochoras visus veidmainius namiškius laiko sau po padu – Liudmilą, nes žino jos paslaptį, Vasą, nes gviešiasi jam teisėtai priklausančios palikimo dalies, Pavelą, nes gali erzinti ir žaisti jo jausmais Liudmilai.

 

Pirma spektaklio scena – gyvas paveikslas: šalia stalo statiškas Mindaugo Capo Michailas Vasiljevas, ant stalo sėdi Liudmila, nugara nuo žiūrovų nusisukęs Prochoras, priešpriešinamas Železnovų giminei, tarp namiškių kaip sargybinis vaikštanti Vasa – tiksliai nurodo veikėjų paskirtį ir charakterį. Michailui režisierius skyrė statišką tarnautojo, paklusniai vykdančio visus Vasos nurodymus, vaidmenį, kone visiškai eliminuodamas jo santykius su dukra.

 

Vasa sąmoningai atsisakė motiniškumo, paaukojo meilę vaikams, kad užtikrintų jiems ateitį, o kai pamatė, prie ko tai privedė, atskyrė juos nuo palikimo. Vienintelė verta vadintis jos vaiku liko Ana – ta, kuriai pavyko ištrūkti iš slegiančios, gniuždančios ir nužmoginančios Železnovų namų aplinkos. Iš tiesų dėl visų šeimos problemų kaltas merdėjantis Železnovas. Juk tai jis paskatino Vasą tvarkyti šeimą kaip verslą, jo kraujas suteikė vyriškosios giminės palikuonims ydų. Vyrai nuteisiami ir namus paliekamos valdyti Železnovų moterys.

 

Nauja Gorkio interpretacija, kurios vertinimui kartelę savaime iškėlė pastarųjų metų šio dramaturgo pastatymai Lietuvoje bei paties režisieriaus pasisakymai, lūkesčių nepateisina. Pati drama yra gana sudėtingas tekstas spektakliui, jam pritrūksta ir aiškesnės režisieriaus interpretacijos. Daug protingų žodžių ir minčių pasakyta apie spektaklį iki premjeros, tačiau viso to jame nerandi. Kirilas Glušajevas beveik visam kūriniui suteikia vienodai niūrią intonaciją. Veikėjų santykiai, jų kaita nesudaro nuoseklaus režisūrinio paveikslo, veikiau primena pabirusią mozaiką. Dėmesys sutelkiamas į vaidybą, nuoseklaus spektaklio veiksmo vystymosi nėra, dėl to scenos tarpusavyje nesusijusios.


„7 meno dienos“ Nr.6 (974), 2012-02-10

Versija spausdinimui

Komentarai

H0SJPpDqSQw8, 2017-03-22 10:53

jimcaale iyo dhamaan umada somaliyeed ee dhibka haya wan idin salaamay hadii an usoo laabto su aasheyda waxaan kamit ahay dadka an waxba isu dhalin ilaa iyo waxaan dacwoonayay 2sano diimo ayaana kalakulmaa dacwada marwalba hadey xiranto wan soo cusbooneeyaa dhib ayaa naheysta hadii anahay qoosaska ilmaha laheyn waxaan kaeaalbdnaynaa inaad arin taas xalfiican nooka keento maadaama anan kala maarmin waad mahadsan tahayFikrad lala dhacay 11  0

TI78c3Nw8P, 2016-05-02 16:49

Thanks for shnrgai. Always good to find a real expert.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti