Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
MUZIKA

Japonijoje išleistas M.K. Čiurlionio kūrinių fortepijonui rinkinys


Kronika


7 MD

Share |
Šiemet M.K. Čiurlionio mirties šimtmetį gausiais renginiais, leidiniais ir dedikacijomis minėjo ne vien Lietuva. 2011-uosius UNESCO paskelbus Čiurlionio metais, išskirtinis dėmesys jo kūrybai buvo juntamas net toliausiuose pasaulio kampeliuose. Tai liudija neseniai Japonijoje pasirodęs pirmasis Čiurlionio kūrinių fortepijonui rinkinys, kuriame spausdinami vien originalūs, redaktorių neinterpretuoti kompozitoriaus muzikos tekstai.

Rinkinį sudarė muzikologas Darius Kučinskas, bendradarbiaudamas su japonų muzikologe Yumiko Nunokawa, išleido vienos stambiausių japonų korporacijų leidybinis padalinys „Yamaha Music Media Corporation“, bendradarbiaudamas su Muzikos informacijos ir leidybos centru. Leidybą parėmė Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas.

 

Kaip savo komentaruose rašo leidinio sudarytojas, iš visų mūsų klasikinės muzikos kompozitorių M.K. Čiurlionio muzika, ko gero, buvo daugiausia tyrinėta muzikologų ir sulaukė daugiausiai natų leidinių per praėjusį šimtmetį. Iki šiol išleista nemažai leidinių, kuriuose skirtingai pateikiamas Čiurlionio natų tekstas, paliekant nuspręsti pačiam atlikėjui, kuris gi leidinys jam ar jai yra pats „teisingiausias“ arba aiškiausiai išreiškiantis kompozitoriaus idėjas. Kiekvieno iš ankstesnių leidinių redaktorius siekė pateikti savąsias Čiurlionio natų rankraščių redakcijas kaip „suprantamiausias“ ar „labiausiai pritaikytas atlikimui“, su daugybe pastabų bei pasiūlymų atlikėjams.

 

Pastarasis leidinys yra unikalus tuo, kad jame pateikti tie kompozitoriaus kūriniai, kur jo užrašytos natos nėra taisytos vėlesnių redaktorių ir pateikiamos autentišku (Urtext) pavidalu. Į rinkinį buvo įtraukti tie kūriniai, kurių tekstus buvo nesudėtinga iššifruoti, atkuriant akivaizdžiai praleistus ar „pamirštus“ alteracijos ženklus ar skirtingu šriftu išskiriant nedidelius nepabaigtų kompozicijų fragmentus. Taip pat tie kūriniai, kurie nuo 1970 metų, kai Čiurlionio vardas buvo pirmąkart išgirstas Japonijoje, skambėjo šioje šalyje. Prie kiekvieno kūrinio yra informacija apie jo leidimo ir redagavimo istoriją. Leidinyje pateikti D.Kučinsko ir Y.Nunokawos įžanginiai tekstai, M.K. Čiurlionio tapybos darbų reprodukcijos.

 

Muzikologė Yumiko Nunokawa pastaraisiais metais nuosekliai studijuoja M.K. Čiurlionio kūrybą, tyrinėja čiurlionianą Japonijoje, bendradarbiauja pristatant gastrolių į Japoniją atvykstančius lietuvių kompozitorius ir atlikėjus.

 

Baltijos šalių muzika Yumiko Nunokawa profesionaliai susidomėjo studijuodama Londono universiteto Goldsmithso koledže. Muzikologės ryšiai su Lietuva sustiprėjo 2009 m., Tokijo tarptautinėje knygų mugėje apsilankius Lietuvos ambasados stende, kuriame buvo pristatoma Muzikos leidybos ir informacijos centro išleista naujausia lietuvių kompozitorių ir atlikėjų kompaktinių plokštelių kolekcija. Šis susitikimas paskatino Yumiko Nunokawą aktyviai įsitraukti į Lietuvos kultūros sklaidos Japonijoje darbą.

 

Muzikologė bendradarbiavo su leidykla „Young Tree Press“ rengiant spaudai Vytauto Landsbergio knygą „Čiurlionis. Laikas ir turinys“, talkino Lietuvos ambasadai organizuojant muzikinius renginius – Zbignevo ir Rūtos Ibelhauptų fortepijoninio dueto koncertinį turą, V. Landsbergio paskaitą-koncertą, skirtą knygos apie Čiurlionį pristatymui, pianisto Petro Geniušo rečitalį ir kitus. 2010 ir 2011 m. Y. Nunokawa dalyvavo M.K. Čiurlionio studijų savaitės tarptautinėje konferencijoje Druskininkuose bei II tarptautinėje muzikos interpretacijos konferencijoje „Čiurlionis mūsų laikmenose“, surengtoje 2011 m. lapkritį Kaune, kur skaitė pranešimus apie Čiurlionio pristatymo Japonijoje istoriją ir recepciją. Jos straipsnis apie Čiurlionio recepciją Japonijoje skelbiamas ir naujojo natų leidinio įžangoje.

 

MILC inf.


„7 meno dienos“ Nr.44 (966), 2011-12-09

Versija spausdinimui

Komentarai

BpQWbALSCwcTsXV, 2012-07-16 19:46

Agnė rašo:Gi jei ilgai žiūri į vieną tašką tada kažkas ten akim būna,jos įsitempia ir pradeda kestiis vaizdas,atsiranda šešėliai ir t.t va kodėl vieniem nuotrauka juda.O šeip dar tokį nuotraukos kaitaliojimasi keičia ir susinervinimas.O jis laisvai gali kilti,kad ir dėl tos muzikos.Nes aš kai žiūrėjau maane labai nervino muzika.Ir iš kart po susinervinimo man pasikeitė jos poza.Čia tik dėl nervų ar šiaip kažkokių jausmų.Kai mirė mano senelis,man vaidenosi ,kad jis gulėdamas karste kvėpuoja.Jausmai daro savo. : )

Alina, 2011-12-14 23:11

seniai laikas nebe MKC o DUOnio parodas ir knygas visur vezioti rodyti!

Dalida, 2011-12-14 09:56

džiugu, kad turime kuo pasididžiuoti prieš kitas šalis. tačiau būtų dar mieliau, jei patys lietuviai imtųsi tokių projektų čia.

Admin, 2011-12-12 14:08

artėja Kalėdos - galėtumėte atsiųsti redakcijai dovanų šį leidinį - bemat viršelį paskelbtume ;)

Sofija, 2011-12-11 00:33

o man Čiulionis gražesnis už visus viršelius - tik žiūrėčiau ir žiūrėčau

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti