Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Mylimas šnipas


Šaltasis karas Europos kine


7 MD

Share |
„Tūkstantis daktaro Mabuzės akių“
Kai 1965 m. kino ekranuose pasirodė Martino Ritto juosta „Šnipas, atėjęs iš šalčio“, filmai apie šnipus buvo vienas populiariausių kino žanrų Europoje. Šaltojo karo metais Rytų ir Vakarų žmonės žavėjosi šnipais. Literatūros ir kino personažas – slaptasis agentas – atspindėjo politines Rytų ir Vakarų ambicijas bei jų prieštaravimus. Kovotojas už gėrį arba blogio atstovas – jis įkūnydavo politinės sistemos pranašumą arba tapdavo niekingo priešo įvaizdžiu. Juk riba, skirianti politinę propagandą nuo kino, buvo nelabai ryški.

Kai 1965 m. kino ekranuose pasirodė Martino Ritto juosta „Šnipas, atėjęs iš šalčio“, filmai apie šnipus buvo vienas populiariausių kino žanrų Europoje. Šaltojo karo metais Rytų ir Vakarų žmonės jais žavėjosi. Slaptasis agentas atspindėjo politines Rytų ir Vakarų ambicijas bei jų prieštaravimus. Kovotojas už gėrį arba blogio atstovas – jis įkūnydavo politinės sistemos pranašumą arba tapdavo niekingo priešo įvaizdžiu.


Goethe’s instituto inicijuotą, kinotyrininkų Oliverio Baumgarteno ir Nikolajaus Nikitino parengtą retrospektyvinį ciklą „Celiulioidinė uždanga“, skirtą Berlyno sienos penkiasdešimtosioms metinėms, sudaro filmai apie šnipus, 1960–1974 m. sukurti abipus geležinės uždangos. Šis populiarus kino žanras buvo skirtas ne tik pramogai – jis turėjo įtvirtinti Šaltojo karo padalijimus žiūrovų sąmonėje. Filmų ciklas jau aplankė Londoną, Berlyną bei Budapeštą. Gruodžio 2 – 8 d. jis bus rodomas Vilniuje, „Skalvijos“ kino centre, kino teatruose „Pasaka“ ir „Multikino“.

 

Vienas šio kino žanro pradininkų, vokiečių režisierius Fritzas Langas pirmąjį filmą „Šnipai“ sukūrė dar 1928 metais. Į šią programą įtrauktas paskutinis jo kūrinys – Vakarų Vokietijoje 1960 m., režisieriui grįžus iš emigracijos JAV, kurtas „Tūkstantis daktaro Mabuzės akių“ („Die 1000 Augent des Dr. Mabuze“, Vokietija, Italija, Prancūzija, 1960). Šiame filme Langas atgaivino vieną svarbiausių ne tik savo, bet ir vokiečių kino ekspresionizmo personažų – pasaulį valdyti siekiantį daktarą Mabuzę. Langas buvo pirmasis, filmuose apie daktarą Mabuzę parodęs sekimo galią. Iš šio personažo kildinamas ne vienas šnipų kino personažas, pavyzdžiui, daktaras Ne. Šįkart filmo herojus, turtingas amerikietis, į vieną nacių laikais statytą viešbutį prikaišioja optinių žvalgybos prietaisų ir ima sekti viešbučio svečius. Bet tai daro ne jis vienas – nieko nenutuokiantys svečiai nuolat kontroliuoja ir stebi vieni kitus. Sukurtas prieš išdygstant Berlyno sienai, „Tūkstantis daktaro Mabuzės akių“ rodo vieną iš Šaltojo karo manijų – siekį kaupti kuo daugiau informacijos apie priešą.

 

Prancūzų režisieriaus Georges’o Lautnero šnipų kino parodija „Didžiosios šnipų gaudynės“ („Les barbouzes“, Prancūzija, Italija, 1964), kurioje pagrindinius vaidmenis sukūrė Lino Ventura ir Bernard´as Blier, prasideda mirus vienam svarbiausių pasaulyje ginklų gamintojų. Prancūzų agentas gauna užduotį aplankyti jo našlę ir išvilioti masinio naikinimo ginklų patentus. Pasirodo, apie tai pagalvojo ne tik prancūzai: atvykęs į našlės pilį, herojus susiduria su pas našlę įsikūrusiais šveicarų, vokiečių ir sovietų agentais. Bet visiška sumaištis prasideda į pilį įsiveržus kinams ir pasirodžius amerikiečiams.

 

Dar vienas filmas, išjuokiantis šaltojo karo baimes, yra italo Giorgio Bianchi komedija „Toto ir Pepino išsiskyrimas Berlyne“ („Totò E Peppino Divisi A Berlino“, Italija, 1962). Pagrindinius vaidmenis joje sukūrė populiarus italų komikų duetas Totò ir Peppino. Du iš Neapolio kilę aktoriai kartu suvaidino 17 komedijųi. ...Nacių pasamdyti Totò ir Pepinas prisistato sąjungininkams kaip pulkininkas Kanarinis ir jo liudininkas, tačiau jais nepatikima. Taip porelė atsiduria Rytų Berlyne, kur rusai juos iš tikrųjų palaiko naciais. Sapnų knygą rusai palaiko slaptu kodeksu ir priverčia herojus nustatyti amerikiečių šnipų lėktuvų koordinates. Atsidūrusi aklavietėje porelė pasako rusams koordinates, kurias sapne Totò gavo iš savo tetos. 

 

Martino Ritto „Šnipas, kuris sugrįžo iš šalčio“ („The Spy Who Came in From the Cold“, D. Britanija, 1965) sukurtas pagal vieną garsiausių Šaltojo karo detektyvinių romanų, žanro klasika tapusią Johno Le Carré knygą. Tai pasakojimas apie Vakarų žvalgybos metodus, kuriuos gerai žinojo knygos autorius – buvęs britų žvalgybos agentas. Ir knyga, ir filmas rodo antrąją šnipinėjimo pusę – nešvarių politikų machinacijų aukomis tapusius žvalgybininkus, nuolat pasmerktus pralaimėti. Pagrindinis herojus – keliolika metų britų agentams Vakarų Berlyne vadovavęs Alekas Lymas. Po to, kai jo agentų tinklą suardo Rytų Vokietijos žvalgybininkai, britai nusprendžia inscenizuoti Lymo nuopuolį, tikėdamiesi, kad Rytai juo susidomės. Taip Lymas ir jo meilužė Nan tampa pavojingo dvigubo žaidimo dalyviais. Pagrindinius vaidmenis filme sukūrė didis britų aktorius Richardas Burtonas, Oskaras Werneris („Žiulis ir Džimas“), Claire Bloom.

 

Rytų požiūrį į šnipų temą atskleis filmai, sukurti Lenkijoje, Rumunijoje ir jau nebeegzistuojančioje Čekoslovakijoje. Iš jų išsiskiria čekų režisieriaus Zbyněko Brynycho psichologinė drama „Pirmyn į prarają“ („Smyk“, Čekoslovakija, 1960), pasakojanti apie čekų imigrantą Františeką Kralį, kuris Vakarų Berlyne patenka į autoavariją. Vakarų žvalgybos jam suteikia naują tapatybę ir pradeda rengti dalinai atmintį praradusį Františeką šnipo misijai. Jis turi pargabenti iš Prahos mikrofilmą. Kartu su Vakarų Vokietijos cirku herojus atvyksta į Prahą. Iš pradžių viskas vyksta pagal planą. Bet susitikęs su savo šeimos nariais Františekas suvokia, kad juo pasinaudota. Filmo temą netikėtai pratęsė istorija: 1968-aisiais „Pirmyn į prarają“ scenarijaus autorius, rašytojas Pavelas Kohoutas tapo vienu „Prahos pavasario“ ideologų ir po sovietų invazijos buvo priverstas emigruoti. Emigravo ir režisierius Brynychas. Vakarų Vokietijoje jis kūrė filmus ir televizijos serialus, tarp jų ir Lietuvoje itin populiarų „Senį“.

 

Jano Batory filmo „Pasimatymas su šnipu“ („Spotkanie ze szpiegiem“, Lenkija, 1964) herojus agentas Bernardas nusileidžia Lenkijos pajūryje. Jis turi gauti informaciją apie raketų bazes. Bernardas vyksta į Varšuvą, užmezga kontaktus, padedamas nieko neįtariančių trumpabangininkų bendrauja su savo viršininkais. Tačiau netrukus jis supranta, kad yra sekamas, ir bando bėgti. Pagrindinius vaidmenis filme sukūrė populiarūs lenkų kino aktoriai Ignacy Machowskis, Beata Tyszkiewicz, Stanisławas Mikulskis.

 

Jánoso Veiczi filmas „Visiškai slaptai“ („For Eyes Only“, „Streng geheim“ , VDR, 1963) buvo vienas populiariausių Rytų Vokietijoje. Tačiau pasakojimas apie slaptą Vokietijos Demokratinės Respublikos agentą, demaskavusį keliolika amerikiečių šnipų, apgavusį melo detektorių ir sėkmingai atvežusį į Rytų Vokietiją svarbius slaptus dokumentus, buvo sukurtas sekant vakarietiško žanrinio kino stiliumi. Kartu tai buvo populiarių Rytų Vokietijoje ideologinių tezių (pvz., kad Vakarai rengiasi pulti VDR) iliustracija.

 

Ionas Popescu-Gopo sukūrė rumunų animacijos mokyklą, bet režisieriaus filmografijoje – ne tik animaciniai filmai. Nebyliojo kino stiliumi sukurta komedija „Pavogtoji bomba“ („S-A Furat o Bomba“, Rumunija, 1961) sužadins prisiminimus apie Charlie Chapliną ar Jacques’ą Tati. Paprasta istorija apie jauną vyrą, skinantį pievoje gėles, virš kurio staiga kartu su sraigtasparniu išnyra visas karinis batalionas, atskleidžia atominės bombos grėsmės sukeltą paranoją. Bevardžiam filmo herojui atitenka lagaminas, kuriame paslėpta atominė bomba, ir netrukus jį ima vaikytis visi pasaulio piktadariai.

 

Pagal rengėjų inf.


„7 meno dienos“ Nr.43 (965), 2011-12-02

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

lHTkuqppSNGK, 2017-03-22 10:29

You know what asshole, your old videos were much better. I do1#&82n7;t need fucking adds in the MIDDLE OF THE VIDEO and a whole bunch of worthless shit with coupons. You lost a subscriber, and I’m telling everyone I know as well. Used to love them bro, but not now. Not now.

zzwIidFO, 2012-01-09 00:21

Good to see real expertise on dsiplay. Your contribution is most welcome.

tycia , 2011-12-03 11:03

neparinkot ne vieno filmo su moterim snipem? a, nes du vyrai programa sudarinejo, aisku.

Arūnas, 2011-12-03 07:34

Bus geras festivalis!

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti