Labas vakaras, vykdome apklausą...
Neseniai publikuotame interviu teatrologė Rasa Vasinauskaitė išdėstė keletą svarbių minčių apie dabartinę jaunąją teatro kūrėjų kartą. Pradedant nuo to, kad kiekviena nauja karta arba imasi kažką keisti, arba tęsia prieš juos buvusiųjų darbus, ir baigiant tuo, kad dabar nėra aišku, ką jie mąsto apie šiuolaikinį pasaulį, ko iš jo tikisi. Su dauguma išsakytų minčių iš tiesų tenka sutikti, tačiau kovo 26 ir 30 d. rodytas Vido Bareikio režisuotas spektaklis „Telefonų knyga“ suteikė daug teigiamų emocijų, savotiškai atremdamas minėtus priekaištus.
Panašu, kad būtent „No theatre“ sugebėjo tikrove paversti tai, ką jau senokai bandė kiti teatro kūrėjai, - spektakliu reflektuoti dabartinę teatro padėtį, kartu paliečiant ir daugybę kitų, scenos menui rūpimų klausimų. Ir atrandant patrauklią formą. Užbėgdama už akių turiu pasakyti, kad spektakliui iki tobulumo dar toli, bet scenoje gimstanti atmosfera, aktorių tikėjimas ir noras būti, kalbėtis, diskutuoti ir kurti atperka daug ką. Ir žavi ne vien...
|
Tikrovės tyrimo teatras
Balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje tryliktą kartą rengiamame tarptautiniame naujosios dramaturgijos ir teatro festivalyje „Naujosios dramos akcija“ - tikros istorijos, atkeliavusios iš skirtingų pasaulio vietų: Rusijos, Lenkijos, Belgijos, Prancūzijos, Suomijos ir Lietuvos. Tai - pasakojimas apie kasdienybe tapusį karą ir laiškai apie optimizmą, sujungę skirtingų šalių menininkus ir politikus. Tai - „maži pasakojimai“ apie vieno žmogaus atminties ryšį su šalies istorija bei skausmingas tėvų ir vaikų akistatas. Tai - istorijos apie tikėjimo dilemą, apvertusią žmonių gyvenimus, ir vienoje iš Europos sostinių mūsų teatro menininkų gyvai kuriamą savo kultūros „vyšnių sodą“. Tai - atviras ir prieštaringas tikrovės tyrimo teatras.
Balandžio 28 d. „Menų spaustuvėje“ teatro studija „SaunDrama“ parodys spektaklį „Aš, kulkosvaidininkas“, kurį režisavo Vladimiras Pankovas.
Rusijoje išgarsėjusią studiją „SaunDrama“ dar 2003 m. įkūrė „Pan-kvarteto“ dalyviai: Vladimiras Pankovas ir aktorė bei dainininkė Olga Berger. Kolektyvo, studijos, o dabar - ir naujojo žanro pavadinimas susiformavo kuriant spektaklį „Raudona gija“: kūrėjai ieškojo apibūdinimo, nes spektaklis...
|
Lėlių teatre esi komandos dalis
Dailininkė konstruktorė Liljana Janavičienė Vilniaus teatro „Lėlė“ dailininkė konstruktorė Liljana Janavičienė, atidavusi teatrui tris dešimtis metų – viena iš tų „nematomų“ kūrėjų, be kurios darbo nebūtų pagrindinio lėlių teatro aktoriaus įrankio – teatrinės lėlės. Dailininkę kalbino Milda Daubarė.
Kaip susiejote savo gyvenimą su lėlių teatru?
Pirmosios kūrybos užuomazgos – vaikystėje. Tuomet mane dažnai ištremdavo į kaimą ir neleisdavo pasiimti žaislų. Ką man, vaikui, daryt, jei aš noriu žaisti? Tad kurdavau lėles iš popierėlių arba močiutė padarydavo iš skepetos. Senelis kartą sukalė vežimą su ratukais... Taip ir žaisdavau. Vėliau, paaugusi, kieme tapau teatro organizatore. Piešdavau dekoracijas ant smėlio. Man jau nuo mažumės patiko...
|
|