„Baltosios pievos“ (rež. Mohammad Rasoulof)
Atplaukia valtimi į druska apaugusią salą, išsitraukia buteliukus, kruopščiai išvalo. Kantriai laukia, kol sielvartą liejantys žmonės apsiašaros. Tarsi kauptų skausmo archyvą. Bet paskui tos asmeniškos, po lašą surinktos ašaros supilamos į bendrą butelį. Ir ašaros „aš“ ištirpsta. Tampa nematomas. Perregimas. Tik sūrumas sukietėja į uolą ir virsta sala. Žmonės ne atsikrato, o sustingdo savo sielvartą. Liedami ašaras augina savo kančias. Lašas po lašo,...
| 
Skaityti visus 
Rašyti
