Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Kas kenkia vaikams


Krėsle prie televizoriaus


Jonas Ūbis

Share |
„Moteris lange“
Nežinau, kaip jūs, mieli skaitytojai, bet aš nekenčiau mokyklos nuo tos akimirkos, kai peržengiau jos slenkstį.

Todėl Jano Sverako filmą „Pradinė mokykla“ (LTV2, 26 d. 19.05) kadaise pasižiūrėjau su ypatingu malonumu. Filmas perkelia į 1945-ųjų Čekoslovakiją. Vokiečių okupacija baigėsi, sovietų dominavimas dar neprasidėjo. Filmo herojus dešimtmetis Edas lanko pradinę mokyklą. Jam sunku išsėdėti suole, nes kasdienis gyvenimas siūlo tiek daug atradimų ir nuotykių. Kartais, žinoma, nuotykiai būna skausmingi, kartais juokingi. Bet patys čekai teigia, kad Sverako filmas - šiek tiek daugiau nei komedija. Tai - čekų nacionalinio charakterio studija. Juolab kad pradinė mokykla, kurioje mokosi tik berniukai, yra vieta, kur tauta auklėjama ir mokoma suvokti savo tapatybę, o mylimas mokytojas nešiojasi ne tik rykštę, bet ir pistoletą, ir jį gaubia kilni karinė legenda. Kai pasižiūri filmą, supranti, kad su čekais mus sieja ne tik bendra abėcėlė.

 

Nežinau, ar čekai taip masiškai mėgdžioja amerikiečius kaip lietuviai. Pastaruoju metu pastebėjau, kad ir pas mus viską bandoma paaiškinti vaikystėje patirta trauma ar vėliau įgytais kompleksais. Kad lietuviai turi daug kompleksų, iškart suprantu vos įsijungęs televizorių ar trumpai pasklaidęs laikraščius, kur dažniausiai rašoma apie prostitutes, nusikaltimus, Seimą ir žvaigždžių gyvenimą. Manau, kad suvokti, kas amerikiečius išmokė psichoanalizės pradmenų, gerai padės 1944 m. pasirodęs pasaulinio kino klasiko Fritzo Lango filmas „Moteris lange“ (LTV2, šiandien, 21 d. 19.05). Filmo herojus yra profesorius Vanlis (Edwardas G. Robinsonas išgarsėjo vaidindamas gangsterius). Vieną vakarą išėjęs iš savo klubo jis sutinka gražią merginą, kurios portretas parduotuvės vitrinoje jį pakerėjo jau anksčiau. Taip prasideda seka neįtikėtinų įvykių, kuriuos filme gali paaiškinti, savaime suprantama, tik psichoanalizė. Filmas įdomus ir kino istorijos požiūriu, juk užtenka jį palyginti kad ir su Martino Scorsese „Kuždesių sala“ ar Christopherio Nolano „Pradžia“, kad suprastum, kaip pasikeitė (arba nepasikeitė) režisierių požiūris į sapną kine.

 

Dar vienas klasikinis amerikiečių filmas, kurį kartos LTV2, - 1963 m. sukurta Billy Wilderio komedija „Saldžioji Irma“ ( 22 d. 23 val.). Pagrindinę heroję - seniausios profesijos atstovę - suvaidino Shirley MacLaine, nors Wilderis planavo, kad tai bus Marilyn Monroe. Bet M.M. mirė dar prieš prasidedant filmavimui.

 

Prodiuseris - dabar Lietuvoje madinga profesija. Šiąnakt (21 d. 00.30) LNK parodys Susan Stroman filmą „Prodiuseriai“ (2005). Jis sukurtas pagal garsaus komedijų aktoriaus ir režisieriaus Melo Brookso miuziklą ir pasakoja apie teatro prodiuserio ir mokesčių rinkėjo, kurie sumanė užsidirbti pinigų keistoku būdu, nuotykius. Spektaklis, kurį jie rengiasi statyti, vadinasi „Springtime for Hitler“. Tas pavadinimas man sukelia asociacijų su kai kuriais lietuviškais pastatymais, bet tuščia jų. Užtat filme pamatysime Umą Thurman, Matthew Brodericką, Nathaną Lane'ą.

 

Dar vieną garsią Holivudo pavardę keliskart pamatysime Anando Tuckerio 2005 m. filmo „Ji ir jos vyrai“ (TV3, šiąnakt, 00.05) titruose. Tai - Steve'as Martinas. Filmas sukurtas pagal tapusią bestseleriu jo knygą „Shopgirl“, Martinas vaidina ir vieną pagrindinių vaidmenų. Claire Danes Mirabelė dirba pirštinių pardavėja prabangioje Los Andželo parduotuvėje. Ji norėtų tapti menininke, patirti didelę meilę. Mirabelės gyvenimas pasikeičia, kai ji susipažįsta su dviem įdomiais vyriškiais - turtingu, išsiskyrusiu penkiasdešimtmečiu Rėjumi ir pradedančiu muziku Džeremiu. Spėkite iš trijų kartų, kurį iš jų pasirinks Mirabelė.

 

Elito gyvenimo sirgaliai turėtų pasižiūrėti nelabai vykusį gero scenaristo ir režisieriaus Paulo Schraderio 2007 m. filmą „Palydovas“ (BTV, šįvakar, 21 d. 21 val.). Filmo herojus Karteris Peidžas (Woody Harrelson) yra visais požiūriais tobulas vyriškis: puikių manierų, gerai išsilavinęs, prabangiai apsirengęs, diskretiškas. Jis lydi damas į pobūvius, teatrus ar restoranus tada, kai jų vyrai yra pernelyg užsiėmę politika ar verslu. Kai viena iš Karterio globotinių randa savo meilužio lavoną, jis bando padėti ir tampa įtariamuoju.

 

Timo Burtono 2005 m. „Čarlis ir šokolado fabrikas“ (LNK, 23 d. 10 val.) - taip pat ne pats geriausias režisieriaus filmas, bet jį vis tiek malonu žiūrėti. Burtonas liko ištikimas Roaldo Dahlo romanui, tik perkeldamas jį į ekraną neišsižadėjo ir savo pamėgto vokiečių ekspresionizmo. Tai visai nepakenkė, net paradoksaliai paryškino totalitarinį filme rodomos vartotojiškos visuomenės pobūdį. „Čarlis ir šokolado fabrikas“ pasirodė 1964 m. (beje, pirmąkart knygą ekranizavo Billy Wilderis). Mažas berniukas Čarlis laimi prizą - jis gali apsilankyti šokolado fabrike, kurį įkūrė paslaptingasis Vonka (Johnny Depp).

 

„Čarlis ir šokolado fabrikas“ – dar viena Pelenės versija. Skurde augantis Čarlis patenka į stebuklingą pasaulį, kur bus nubausti visi godieji ir blogieji, o išmintingieji apdovanoti.

 

Dahlas buvo ne tik smaližius, bet ir tikras vaikų literatūros chuliganas. Jis nemėgo didaktikos ir laužė taisykles. Jo knygose pilna protingų vaikų ir kvailų suaugusiųjų, senelės vaišina anūkus cigarais, mokytojos mėto vaikus pro langą, o milžinai juos valgo. Bet Dahlas sugeba visa tai paversti ne siaubu, o absurdišku grotesku. Nors nevengia ir pas mus vis dažniau prisimenamos psichoanalizės: Vonkos tėvas buvo dantų gydytojas ir neleido jam valgyti saldumynų. Užaugęs Vonka pastatė šokolado fabriką. Išvada aiški: vaikams kenkia ne šokoladas, o draudimai.

 

Jūsų -

Jonas Ūbis



„7 meno dienos“ Nr.3 (925), 2011-01-21

Versija spausdinimui

Komentarai

klausimas, 2011-01-21 08:21

"„Čarlis ir šokolado fabrikas“ pasirodė 1964 m. (beje, pirmąkart knygą ekranizavo Billy Wilderis)".
Gal turėtas omenyje Mel Stuart "Willy Wonka & the Chocolate Factory" kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Gene Wilder?

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti