Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
IN MEMORIAM

Rimantas Juodvalkis. (1940-2010)


In memoriam


7 MD

Share |
Kino operatorius Rimantas Juodvalkis. 1940-2010.
Eidamas 71-uosius, lapkričio 18 d. po ilgos ir sunkios ligos mirė kino operatorius, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys Rimantas Juodvalkis. Netekome vieno iš pačių geriausių - puikaus televizijos ir kino operatoriaus, įdomaus rašytojo, tikro draugo ir nuoširdaus žmogaus.

 

Rimantas Juodvalkis gimė 1940 m. vasario 15 d. Kaune. Studijavo Vilniaus universitete. Daug metų dirbo Lietuvos televizijoje. Tai jis filmavo legenda tapusį daugiaserijinį vaidybinį filmą „Tadas Blinda“ (rež. B. Bratkauskas, 1973), režisavo ir filmavo dokumentinius filmus „Kurmio dienoj gimęs“ (1969), „Kas vyrams belieka“ (1969), „Tu girele, tu žalioji“ (1973).

 

Nuo 1974 m. pradėjo dirbti Lietuvos kino studijoje. Režisieriai varžėsi tarpusavy, norėdami dirbti su šiuo jautriu menininku, puikiu profesionalu. „Mano vaikystės ruduo“ (rež. G. Lukšas, 1977), „Veidas taikinyje“ (rež. A. Grikevičius, 1978), „Vasara baigiasi rudenį“ (rež. G. Lukšas, 1982), „Vakar ir visados“ (rež. G. Lukšas, 1984), „Traukinys į Bulzibarą“ (rež. A. Araminas, 1986), „Amžinoji šviesa“ (rež. A. Puipa, 1987), „Žuvies diena“ (rež. A. Puipa, 1989), „Bilietas iki Tadž Mahalo“ (rež. A. Puipa, 1990) - tai toli gražu ne visi filmai, kuriuos nufilmavo Rimantas Juodvalkis.

 

Už TV filmą „Devyni nuopuolio ratai“ (rež. B. Talačka, 1984) jam paskirta Valstybinė premija (1985).

Jau palaužtas kankinančios ligos, „įkalintas“ namuose, R. Juodvalkis ėmė rašyti. „Literatūroje ir mene“, „Metuose“ pasirodė jo novelės, palankiai įvertintos kritikų. Vėliau įvairiose leidyklose pasirodė stambesni jo kūriniai - apysaka „Dviratis be vieno rato“ (2006), romanai „Žūklonių kaimo lobiai“ (2007) bei „Brandenburgo vartai“ (2009). Belieka tik stebėtis šio žmogaus kūrybingumu ir neregėta valia.

 

Lietuvos

kinematografininkų

sąjunga


 

- Ko nori? - paklausė manęs sėdintis ant upelio kranto vyras, įmerkęs į vandenį kojas.

Tai buvo kino operatorius Rimantas Juodvalkis.

 

Filmavo „Tadą Blindą“, ir aš, to scenarijaus autorius, režisieriaus Balio Bratkausko pakviestas, atsidūriau filmavimo aikštelėje - kažkur po Molėtų dangum. Reikėjo taisyti tekstą. Likimui panorus, matyt, reikėjo susitikti su Rimantu. Į jo piktą klausimą tada atsakiau reikšmingai. Mėgstu vilkėti švarkus. O švarko vidinėje kišenėje turėdavo kažkas pūpsoti.

 

Pažintis, kaip sakytų scenografai, praėjo sėkmingai. Ji tęsėsi beveik keturiasdešimt metų. Prirašėm krūvą scenarijų, prikūrėm personažų, kurie arba gyvena, arba galuojasi keikdami mus.

 

Pradžia, kaip žinia, visada turi pabaigą. Jos niekas nelaukia, bet ji yra. Ir kaip visada - prasta. Ir šią valandą, kai žiūriu į Antakalnio kapinių tolį, matau ne draugus, kurių čia yra pakankamai, matau Tave, einantį link Kino studijos. Būtent einantį, o ne bėgantį. O kur tau bėgti? Pas ką? Dėl ko? Tu visada buvai vienas. Vienišius! Matau Tave prie kino kameros. Vieną. Tu stovi savo kambary prie lango. Vienas. Kieme ant medžio tupi paukštis. Vienas. Dabar Tu ilsiesi tyloje vienas.

 

Mes tuojau ateisim. Bet irgi po vieną.

 

Ir jokių klausimų - ko nori? - viskas ir taip aišku. Iš ateities - į nebūtį.

 

Taip parašyta, sako garsioji Knyga.

 

Rimantas Šavelis


 

 

„7 meno dienos“ Nr.42 (918), 2010-11-26

Versija spausdinimui

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti